Naujienos

Įvyko ŽŪR Tarybos posėdis

Gegužės 18 d. įvyko Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdis, kurio darbotvarkėje klausimai: Dėl mokesčių politikos žemės ūkio sektoriuje, dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų neeilinio XVII suvažiavimo datos tvirtinimo ir kt. einamieji klausimai. Sigitas Dimaitis, ŽŪR l. e. p. pirmininkas pristatė, kad posėdyje dalyvauja Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė.

Tarybai pirmininkaujantis l. e. p.  Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis informavo, kad rotacijos būdu darbą ŽŪR taryboje pradeda Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis, kuris pakeitė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos  (LŠŪS) pirmininką Vidą Juodsnukį, kuris iš eilės praleido 3 Tarybos posėdžius.

Posėdžio pradžioje apžvelgti 2017 m. balandžio 12 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto ir ŽŪR Tarybos bendro posėdžio rezultatai. ŽŪR Tarybos nariai aptarė, kad reikalingas susitikimas su Aplinkos ir Žemės ūkio ministrais aktualių klausimų ir ptoblrmų aptarimui. Tačiau prieš susitikimą su ministrais pirmiausia turi išdiskutuoti aktualiomis problemomis ŽŪR nariai: dėl medžioklės, miškininkystės, žemės savininkų problemų ir kt.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas informavo apie įvykusį susitikimą su Aplinkos ministru, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Susitarime buvo aptartas klausimas dėl sanitarinių apsaugos zonų (SAZ), kadangi dabar galiojančios nuostatos ir tvarka yra ydinga. Žemės ūkio subjektai nori statyti, rekonstruoti gyvulininkystės objektus, bet negali, nes neįregistruotos SAZ. Vyriausybės programoje numatyta, kad bus atsisakyta SAZ ir Aplinkos ministras taip pat pritaria šiam siūlymui. Susitikimo metu taip pat buvo aptarti reikalavimai į ūkių aplinkos monitoringo programas įtraukti ir dirvožemio stebėseną gamybinėje teritorijoje. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (Direktyva) nurodyta, kad periodiškos stebėsenos dažnumą kompetentinga institucija nurodo kiekvienam atskiram įrenginiui išduotame leidime arba bendrosiose privalomose taisyklėse, be to, periodiška dirvožemio stebėsena turi būti vykdoma kas dešimt metų, nebent tokia stebėsena atliekama remiantis sistemingu užteršimo pavojaus įvertinimu. Sutarta, kad bus atsižvelgta dėl Aplinkos apsaugos agentūros požiūrio keitimo į vykdomą monotoringą. Taip pat buvo aptarti ir požeminio vandens naudojimo ir jo apmokestinimo klausimai. Žemės gelmių įstatymas leidžia ūkiams naudoti savo turimų gręžinių vandenį savo ūkio reikmėms be leidimo, tačiau gyvulininkystės ūkiai priversti mokėti mokesčius už geriamąjį vandenį, kadangi turi leidimą išgauti vandenį, kuris yra Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK) sudėtinė dalis. Aplinkosauginis mokesčių rinkimo motyvas yra tai, kad neva taip skatinamas vandens taupymas – kuo daugiau moki mokesčių, tuo daugiau stengiesi taupyti. Tačiau 90 % vandens naudojama gyvulių girdymui, o šiam fiziologiniam poreikiui taupyti neleidžiama pagal gyvūnų gerovės reikalavimus. Sutarta, kad bus atliekami konkretūs skaičiavimai siekiant pagrįsti realų gyvulių fiziologinį poreikį.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pažymėjo, kad daržovių augintojams taip pat labai aktualus klausimas dėl ūkyje sunaudojamo vandens apmokestinimo, nes daržovių augintojai sunaudoja daug vandens laistymui.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pasisakė dėl Aplinkos ministerijos rengiamo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projekto, taip pat priminė, kad bendrame ŽŪR ir KRK posėdyje buvo kalbėta ir dėl 2008 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ projekto, kurio priėmimas šiuo metu yra užstrigęs.

Pranešimą Dėl mokesčių politikos žemės ūkio sektoriuje pristatė Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, kuri pažymėjo, kad žemės ūkio veiklos subjektai į apmokestinimo sistemą įtraukti nuo 2009 metų. Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, žemės ūkio subjektams taikomoms mokestinės lengvatos, taip remiama žemės ūkio produkcijos gamyba, siekiant išlaikyti vartotojui priimtiną maisto produktų kainą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad ūkininkai į valstybės biudžetą sumoka mažai mokesčių, todėl valdžios institucijose pradėta diskusija dėl mokesčių politikos pokyčių žemės ūkio sektoriuje. PRANEŠIMAS

ŽŪR tarybos nariai diskutavo dėl aukštos pagaminamos produkcijos savikainos Lietuvoje. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša informavo, kad audinę užauginti Lietuvoje kainuoja 30 eurų, o Lenkijoje – 25 eurai.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė taip pat pažymėjo, kad produkcijos užauginimo Lenkijoje kaštai yra mažesni, Lietuvoje – didesni. Kintamosios išlaidos pakoreguoja produkto gaminimo savikainą.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė informavo, kad pagal PVM įstatymą norintys užsiregistruoti šiuo metu galiojančiam kompensaciniam PVM tarifui turi valdyti ne daugiau kaip 7 ha žemės ir pajamos per paskutinius 12 mėnesių neturi viršyti 45 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į ha skaičių ir uždirbamas pajamas, hektarų skaičius neatitinka ūkininkų uždirbamoms pajamoms. Todėl Žemės ūkio ministerija siūlė Finansų ministerijai kompensacijos ribą kelti nuo 7 iki 30 ha. Taip pat R. Mininienė informavo, kad pastaruoju metu ūkininkų, gaunančių 6 proc. lengvatinį PVM mažėja, o mokančių visą PVM didėja. Žinoma, kad gautų 6 proc. lengatinio PVM tarifą, ūkininkas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tačiau vis vien kyla klausimas, kodėl tik labai maža dalis ūkininkų Lietuvoje naudojasi lengvata?

Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai priėmė rezoliuciją, kurioje pritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymui kompensacijos ribą kelti nuo 7 iki 30 ha, o ateityje siūlyti perskaičiuoti ekonominius rodiklius pagal sąlyginį hektarų skaičių. Būtent tokia praktika taikoma Lenkijoje.

Antruoju darbotvarkės klausimu ŽŪR tarybos nariai svarstė – dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų neeilinio XVII suvažiavimo datos nustatymo.

Atsižvelgdamas į Tarybos narių nuomonę, l. e.p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis pasiūlė suvažiavimą organizuoti 2018 m. vasario mėn. pabaigoje, drauge su ŽŪR 2017 m. ataskaita. S. Dimaitis taip pat pažymėjo, kad ŽŪR organizacijų laukia didelis darbas, nes reikalinga pakeisti ŽŪR įstatymą, taip pat, pagal poreikį koreguoti ŽŪR statutą.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pasiūlė rinkti ŽŪR pirmininką naujajam BŽŪP finansiniam laikotarpiui, t.y. 2020 m.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė suvažiavimą organizuoti per 30 dienų.

ŽŪR Tarybos dauguma balsų (17 balsų) priimtas sprendimas organizuoti ŽŪR suvažiavimą 2018 m. vasario mėn. pabaigoje.

ŽŪR tarybos nariai aptarė ir į darbo grupę Kaimo reikalų komitete delegavo: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Joną Talmantą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Joną Sviderskį, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininką Algį Gaižutį ir ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėją Aušrą Žliobaitę.

Posėdžio metu taip pat buvo patvirtinti ŽŪR Tarptautinio komiteto nariai ir pritarta ŽŪR Veislininkystės komiteto narių papaildymo sąrašui.

ŽŪR Tarybos nariai diskutavo dėl būtinybės atlikti Veislininkystės įstatymo pakeitimus, siūlant Žemės ūkio ministerijai suformuoti naują darbo grupę, į kurią privalo būti įtraukta kuo daugiau žemdirbių savivaldos atstovų, dirbančių veislininkystės srityje.

ŽŪR tarybos nariai vienbalsiai pritarė l. e. p. pirmininko Sigito Dimaičio siūlymui jo atostogų metu jį pavaduojančiu ŽŪR pirmininku patvirtinti vyriausią ŽŪR Tarybos narį Antaną Šležą.

Taip pat ŽŪR tarybos nariai priėmė rezoliuciją dėl Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) statuso įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, siūlydami, kad ASU prisijungus prie VDU, išliktų Žemės ūkio akademijos statuse ir perspektyvoje turėtų užtikrinti žemės ūkio aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir jaunų mokslininkų ugdymą, panaudojant Lietuvos ir pasaulinę mokslo ir technologijų pažangą ir tapti Šiaurės Europos žemės ūkio mokslo lyderiu.

ŽŪR nariams pristatyta Joniškio r. Kirnaičių kaimo bendruomenės iniciatyva ir paraginta joje dalyvauti – 2017 m. birželio 10 d. (šeštadienis) Joniškio r. Kepalių sen. Organizuojamas tarptautinis festivalis „Sportuok jaunime visos Lietuvos“. FESTIVALIO PROGRAMA

[Best_Wordpress_Gallery id=”89″ gal_title=”2017_05_18″]

X