Trisdešimtmetis ūkininkas pasvalietis Vilius Janeliūnas vis dar prisimena 2007 – uosius, kai 17 – metis pirmą kartą dalyvavo artojų varžybose. Vėliau jaunasis ūkininkas ne kartą tapo geriausiu artoju Pasvalio rajone, studijuodamas tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete buvo lyderis tarp kauniečių, o ir Lietuvoje nuolat buvo tarp prizininkų.
Pastaraisiais metais Vilius nebedalyvauja artojų varžybose, nes perimant ūkio vairą iš savo tėvo, irgi Viliaus, vis daugiau laiko reikia skirti ne tik tiesiai arimo vagai, bet ir ūkio plėtros reikalams.
Kaip ten buvo, Viliau, 2012 – aisiais, kai daugkartinis Lietuvos artojų čempionas Kazys Genčius tik per plauką tave įveikė. Tačiau į pasaulio artojų varžybas važiavai ir tu?
Tada buvo šiek tiek apmaudu, juk kaip niekada buvau arti pirmosios vietos – anksčiau likdavau tai antras, tai trečias. Matote, artojų varžybose daug lemia ir turima technika, taigi šia prasme negalėjau konkuruoti su daugkartiniais artojų čempionais, tačiau nedaviau jiems ramybės – lipau ant kulnų. Kažin kaip būtų pasibaigusios varžybos, jeigu būtume pasikeitę traktoriais ir plūgais.
Nusivylei ir nusprendei nebedalyvauti varžybose?
Pastaraisiais metais nebeturiu laiko ruoštis varžyboms, kurios paprastai būna rengiamos tada, kai ūkininkams pats darbymetis.
Kur tavo ūkis, kiek ir ko augini, kokį derlių pasieki?
Ūkininkauju kartu su tėčiu, irgi Vilium. Perėmiau ūkį prieš penkerius metus ir plečiu. Buvo mišrus ūkis, o dabar iš gyvulininkystės liko tik kaip mamos (daugelis ūkininkų prisimena Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos direktoriaus pavaduotoją Janiną Janeliūnienę) pomėgis. Kasmet ūkį vis didinu – viso turime apie 500 ha. Auginame rapsus, kviečius, salyklinius miežius, pupas ir kt. Derliai – labai įvairūs. Ne visos Pasvalio žemės yra itin derlingos. Vidutiniškai kviečių gaunu 6-7 t/ha.
Ar dalyvavai ES KPP projektuose?
Be paramos būtų sudėtinga. Techniką juk reikia nuolat atnaujinti. Nesu prisirišęs prie kurios nors vienos žemės ūkio technikos kompanijos – skaičiuoju, vertinu visus teigiamus ir neigiamus niuansus ir pasirenku.
Į A.Stulginskio universitetą stojai tvirtai apsisprendęs?
Taip, abejonių nebuvo. Įgijau agronomo specialybę. Esu labai dėkingas tuometiniam ASU profesoriui Viktorui Pranckiečiui, kurio pastangomis buvo sudarytos idealios sąlygos dalyvauti artojų varžybose – universitetas nupirko specialų varžyboms skirtą plūgą.
Penktus metus ūkininkauji. Ar universitete gautų žinių užtenka?
Šiais laikais visada reikia mokytis. Išnaudoju kiekvieną galimybę, dalyvauju lauko dienose, seminaruose. Bendrauju ir su kitų šalių ūkininkais. Kitaip rinkoje neišsilaikysi, juk reikia ieškoti galimybių užauginti daugiau ir geresnių produktų mažinant savikainą.
Ar ir tuo skiriasi jaunasis Vilius nuo vyresniojo Viliaus?
Didelio skirtumo nėra. Mano tėtis yra labai imlus naujovėms. Ir mane to išmokė. Žinoma, jis daugiau skaito rusų kalba, tačiau randa įdomių, vertingų naujienų, kurios praverčia ūkininkaujant. Ir apskritai labai gerai, kai šalia yra daugiau patirties turintis žmogus – kartais aš esu tarsi degtukas – greitai susižaviu kokia nors naujove, o tėtis neskuba, pataria kelis kartus pagalvoti ir tik tada priimti sprendimą.
Priklausai Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungai. Kaip į ją patekai?
Dalyvavau šios organizacijos kūrime. Sulaukiau pasiūlymo kuriant šią organizaciją. Kolegos pasitikėjo manimi – išrinko į sąjungos valdybą. Ir nesigailiu dalyvaudamas šios organizacijos veikloje. Mums, jauniesiems ūkininkams, būtina savo organizacija, nes vyresni ūkininkai į mus žiūrėdavo tarsi iš aukšto, ne visi suprasdavo arba ne visi norėjo suprasti mūsų problemas. Sukūrėme organizaciją, kuri tikrai svarbi jauniesiems ūkininkams, į kurią pirmiausia patenka mūsų problemos bei pasiūlymai. O tada – kelias per Žemės ūkio rūmus, arba tiesiai į valdžią.
Kokia tavo valdomo ūkio ateitis?
Manau, kad pasikeitimai bręsta kaip tik pastaruoju metu. Neseniai lankiausi pas daržovių augintojus Ispanijoje. Kalbėjausi dėl galimybių įsigyti technikos, domėjausi naujausiomis technologijomis. Taigi dalį ūkio skirsiu daržovėms auginti. Tačiau neskubėsiu. Pabandysiu. Jeigu pasiseks – daržininkystei skirsiu daugiau ploto. Pirmiausia – skaičiavimai ir tik po to – veiksmai.
Šiek tiek planus pakoreguos koronavirusas?
Deja. Ir ne tik ūkininkavimo.
O kokius dar kitus planus?
Gegužės mėnesį suplanuotos vestuvės. Sunku prognozuoti, kaip tas koronavirusas išplis, ar neteks nukelti. Jeigu bus įmanoma, vestuvės įvyks, tik šiek tiek kitokios, laikantis reikalavimų.
Paskutinis klausimas. Ne vien duona žmogus sotus. Ar pasilieki laiko pomėgiams?
Kaip jau minėjau – laiko tikrai trūksta, tačiau sportui visada surandu laiko. Sportas stiprina charakterį, grūdina. Mano automobilyje visada yra krepšys su drabužiais sportuoti. Jeigu kur nors išvykstu ir atsiranda valanda kita laiko – užsuku į sporto klubą. Užsukdavau. Deja, koronavirusas ir šia prasme mane šiek tiek suvaržė.