JAV tyrimas: kiek sutaupysime CO2 neaugindami gyvulių?

2017 m. pabaigoje JAV Žemės ūkio departamentas, pasitelkęs į pagalbą Nacionalinę mokslo akademiją, atliko išsamų tyrimą, kaip pakistų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis, mažinant gyvulininkystę žemės ūkyje.  

Maisto gamybos apimtys JAV, atsisakius bet kokios gyvulininkystės, jei visi gyventojai taptų veganais ir nevartotų mėsos, žuvies, kiaušinių bei pieno produktų, galėtų išaugti net 23 proc. Bet kaip tai atsilieptų bendrai visuomenės sveikatai nėra prognozuojama, nes būtų milžiniškas stygius riebiųjų rūgščių, vitaminų A, B12 ir kalcio.

Vienas iš pagrindinių žaliųjų argumentų sunaikinti gyvulininkystę – šiltnamio efekto dujos. Taip, pusė visos žemės ūkio taršos yra dėl gyvulininkystės. Bet jei pakeisime ją grūdinėmis kultūromis, teks naudoti gerokai daugiau mineralinių trąšų, tad bendras taršos sumažėjimas tebūtų tik 2 proc.

Kas atsitiktų, jei JAV ūkininkai nustotų auginti gyvulius maistui, o amerikiečiai taptų veganais? Pasigirsta raginimų eiti šia kryptimi, kad būtų išspręstos vis aštrėjančios problemos, susijusios su gyventojų sveikata, mitybos įpročiais ir klimato kaita. JAV Žemės ūkio departamento Žemės ūkio tyrimų tarnybos ir Virdžinijos technologijų universiteto mokslininkai išnagrinėjo šiuos klausimus ir gavo netikėtus rezultatus.

Mary Beth Hall ir Robin R. White nustatė, kad žemę naudojant ne gyvūnų, o augalų auginimui bendras JAV maisto tiekimas būtų padidintas 23 proc. Kadangi didžioji dalis gyvulininkystei naudojamos žemės yra netinkama vertingesniems augalams, šiuose naujai atsiradusiuose pasėliuose būtų galima auginti aukšto kaloringumo augalus, tokius kaip kukurūzai ir sojos.

Tačiau visiškas perėjimas nuo gyvulininkystės prie augalininkystės būtų didelis iššūkis patenkinant Amerikos mitybos poreikius. Be mėsos, pieno, kiaušinių, žuvies ar sūrio, JAV gyventojai negautų pakankamai skirtingų esminių maistinių medžiagų. „Įvairūs kruopščiai subalansuotos mitybos tipai – veganai, vegetarai, visavalgiai – gali patenkinti žmogaus poreikius ir užtikrinti sveikatą, tačiau šiame tyrime nagrinėjome visos tautos poreikius maisto produktams, kuriuos galime gaminti tik iš augalų. Egzistuoja skirtumas tarp to, kas įmanoma subalansuojant vieno asmens mitybą, ir to, ką įmanoma pasiekti maitinant visus JAV gyventojus“ – pastebėjo mokslininkai.

Pašalinus gyvūninės kilmės maisto produktus žmonėms trūktų kalcio, A ir B12 vitaminų bei riebalų rūgščių, kurios ypač svarbios, nes padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pagerina kognityvinę funkciją bei regėjimą. Gyvūninės kilmės maisto produktai yra vieninteliai nedirbtiniai kai kurių riebalų rūgščių ir vitamino B12 šaltiniai.

Tik augalinės kilmės produktais pagrįsta mityba taip pat reikštų, kad žmonės valgo daugiau maisto ir suvartoja daugiau kalorijų, kad patenkintų savo mitybos poreikius, kadangi augalinės kilmės maisto produktai nėra tokie sotūs ir maistingi, kaip gyvūninės kilmės maistas.

2015 m. JAV žemės ūkis sukūrė maždaug 9 proc. visos šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, beveik pusė šio kiekio buvo gauta iš gyvulininkystės. Mokslininkai nustatė, kad gyvūninės kilmės maisto produktų pašalinimas sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet tas sumažėjimas būtų menkesnis, nei dabartinės gyvulininkystės emisijos. Žemės ūkyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 28 proc. Pakeitus žemės naudojimo paskirtį iš augalininkystės gyvulininkystei padidės tręšimo poreikis, panaikinus mėšlą reikės naudoti daugiau sintetinių trąšų, todėl atsisakius gyvulininkystės visi JAV išmetami teršalai sumažėtų tik apie 2,6 proc.

Taigi, aiškėja, kad gyvulininkystės atsisakymas neišspręstų visų klimato kaitos ir gyventojų sveikatos problemų.