Javapjūtė prasidėjo nuo žieminių miežių ir rapsų

Šiandien grūdų augintojai beveik visuose rajonuose stebi savo laukus ir, šiek tiek pradžiūvus, artimiausiomis dienomis tęs įsibėgėjančią javapjūtę. Atokvėpio dieną pakalbinome kelis ūkininkus. Pirmosios žinios iš laukų skirtingos.

Nors daugelis įsitikinęs, kad šįmet javapjūtė yra kaip reta ankstyva, tačiau labai stebėtis neskubėkime. Pavyzdžiui, 2018 – aisiais kai kurie grūdų augintojai vidurio Lietuvoje į laukus kombainus išvairavo 1-2 dienom anksčiau nei šįmet. Kita vertus, javapjūtės pradžia tik simbolinė. Svarbiau, kiek kulsime ir kokia grūdų kokybė. Nors galutinę nuomonę susidarysime rudeniop, tačiau ukmergiškis jaunasis ūkininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Aivaras Diliūnas iš Pageležių kaimo jau gali pasidalyti pirmaisiais javapjūtės įspūdžiais: „Sausros kamuoti žieminiai miežiai labai nenustebino – 3-4 t/ha. Liepos 12 d. kūlėme rapsus. Tikėjomės labai gero derliaus. Sausra šiek tiek jį apkarpė, tačiau labai skųstis negalėčiau – kūlėme 2,5-3 t/ha.“

Aivaras kol kas ūkininkauja 50 ha, o visos Diliūnų giminės ūkiai užima apie 450 ha. Be jau minėtų kultūrų Diliūnai augina žieminius ir vasarinius kviečius, avižas, rugius bei žalinimui augina pupas. Šį sezoną žieminėms kultūroms skirta apie 80 proc. viso ploto.

Šiek tiek prastesnės nuotaikos vyravo Vilkaviškio rajone. Liepos 13 d. Alvytės Valuckienės ūkyje pradėta kulti rapsai.

„Kaip gaila, kad šįmet trūko drėgmės. Grūdai smulkesni nei galėjo būti. Manau, kad iš hektaro galėjome gauti visa tona daugiau. Pirmieji duomenys – 3-3,5 t/ha“, – pasakojo ūkininkės dukra Neringa Valuckaitė – Budrevičienė.

Penktadienį javapjūtę ketinamą tęsti.

A.Valuckienė ūkininkauja 700 ha, o pridėjus vaikų ūkius, susidaro visas tūkstantis hektarų. Be grūdinių kultūrų – kviečių, kvietrugių, avižų, grikių, žirnių bei pupų – dar  augina bulves.

Ar ūkis naudojasi draudimo paslaugomis?

„Draudžiame grūdinių kultūrų plotus, tačiau gaila, kad negalime drausti bulvių nuo liūčių, nuo užmirkimo. Siūlo drausti tik dėl krušos, dėl bulvienojų pažeidimo, tačiau tokie atvejai yra itin reti, o jeigu ir nutinka, tai didelės įtakos derliui nebūna. Taigi draudimo sistemą reikėtų tobulinti“, – sako Neringa.  

Kaišiadorių rajone, kurį šįmet skaudžiai džiovino sausra, rapsai jau baigiami kulti. Pasak LR ŽŪR savivaldos organizatoriaus Marijono Mitkaus, ypač prastas derlius ūkiuose, kurie ribojasi su daugiausia nuo sausros nukentėjusiais Elektrėnų ir Trakų rajonais.

„Šįmet kaišiadoriečiai kulia mažiau nei vidutiniškai – po 2,5-3 t/ha rapsų. Prisimenu metus, kai tuose pačiuose ūkiuose kuldavo po 5 t/ha. Miežių byra po 4 t/ha, taigi perpus mažiau nei geriausiais metais“, – pasakojo M.Mitkus.

Pastarosiomis dienomis M.Mitkus, su grupe rajono organizacijų atstovų lankosi geriausiuose ūkiuose, kurie yra kandidatai šįmet tapti „Metų ūkio“ laureatais. Ir geriausiųjų ūkiuose rezultatai panašūs. Tačiau kaišiadoriečiai kritiškai vertina draudėjų pasiūlymus.

„Nors valstybė remia, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad kol kas efektyviau pačiam ūkininkui įsisteigti nuosavą fondą ir taip ruoštis galimiems nuostoliams kompensuoti“, – sakė  M.Mitkus, kuris savo ūkį prieš tris metus perdavė į anūko rankas.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.