Naujienos

Ką veisia Žemės ūkio ministerija?

Prezidentė D. Grybauskaitė 2016 m. metiniame pranešime sakė: „Mūsų nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas.” Tai labai taiklus pastebėjimas, kadangi žemdirbių savivaldos organizacijos nuolat pasigenda demokratijos iš valdžios institucijų ir nuolat kenčia nuo nomenklatūros.

Antai, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) 2016 m. rugpjūčio 16 d. naujai įsteigtas Nacionalins ūkinių gyvūnų veislininkystės komitetas, kurio sudėtyje 21 narys, patvrtintas ŽŪM ministrės įsakymu. Ir kaip manote, kiek šiame komitete narių atstovauja savivaldai? Ogi – 1! Tuo tarpu net 14 minėto komiteto narių – ŽŪM ir jai pavaldžių institucijų atstovai, 6 nariai – mokslo įstaigų atstovai. Taigi, ūkininkų, įvairių veislininkystės asociacijų interesams atstovauti „patikėta“ 1 asmeniui.

ŽŪM ministrės įsakymas neatitinka LR gyvulių veislininkystės įstatymui, kurio 15 str. aiškiai nurodo kas sudaro gyvulių veislininkystės sistemą: 1) veislinių gyvulių augintojai; 2) veislininkystės paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių; 3) pripažintos veislininkystės institucijos; 4) Žemės ūkio rūmai – pagrindinė institucija, atstovaujanti veislininkystės savivaldai; 5) Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Ministrės patvirtintas komitetas praktiškai atstovauja pačiai Žemės ūkio ministerijai. Tuo tarpu tikrieji veislininkystės sistemos dalyviai palikti „už borto“. Viso pasaulio demokratinių šalių patikrinta patirtis jau seniausiai įrodė, kad veislininkystę geriausiai vykdo patys gyvūnų augintojai, susibūrę į specializuotas asociacijas. Deja, šiuo patikrintu ir pasiteisinusiu demokratišku metodu ŽŪM vadovautis neketina. Todėl kyla klausimas „O ką veisia Žemės ūkio ministerija?“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis taip pat stebėjosi požiūriu į savivaldą „Mano manymu, labiausiai mums nepavyko sukurti savivaldos. Tai iš esmės yra pagrindinis blogis, kodėl valstybė negali stotis ant kojų. Dėl tos priežasties, kad mes vis dar esame centralizuota valstybė, turime tokį valdymo modelį, koks buvo sovietmečiu, kai centrinė valdžia yra sukaupusi visas galias ir finansines galimybes į savo rankas, nuleidžia savo funkcijas savivaldai ir už tai atiduoda šiek tiek pinigų“.

Kaip manote kokias galias priimant sprendimus, įtakojant taisykles, siūlant pataisas ir kt. turės 1 savivaldos institucijos atstovas prieš 14 ŽŪM nomenklatūrininkų? Juk net drauge surėmę pečius su mokslui atstovaujančiais atstovais turėsime vos 7 balsus, t.y. tik pusę Žemės ūkio ministerijos nomenklatūrininkų balsų. Štai Jums ir puikiausias pavyzdys, kaip dirbama Žemės ūkio ministerijoje ir kokiais „demokratiniais“ metodais vadovaujasi ministė V.Baltraitienė. Tai puikiausias pavyzdys, iliustruojantis Prezidentės pasakytą metinę kalbą.

X