Kai gyvūnų gerovė tampa problema. Kodėl Vokietijos ekologinio ūkio savininkas turi išnaikinti sveikas kiaules ?

Vokietijos  Brandenburgo žemės ūkininko Michaelo Starso ekologiškos kiaulės gyvena lauke. Dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) pasireiškimo Brandenburgo žemės šernų populiacijoje, jo kiaulės negali būti laikomos lauke ir turi būti uždarytos į tvartą. Tačiau šis Vokietijos ūkininkas to padaryti negali.

Michaelas Starsas yra būtent toks ūkininkas, kuris yra tarsi pavyzdingo ūkio gerasis pavyzdys. Kiaulės laikomos gryname ore, ekologiniame ūkyje Brandenburge. Jos priklauso senai, nykstančiai vokiškai kiaulių veislei – vokiečių „balno“. Sattelschwein veislės kiaulės turi šviesią juostą aplink nugarą ir krūtinę, primenančią balną. Šios veislė kiaulės yra tvirtos, priaugina daugiau riebalų nei kitų veislių kiaulės. Ši veislė turi savo mėgėjus – kiaulienos gurmanus, todėl šios mėsos galima įsigyti tik tose parduotuvėse ir restoranuose, kur parduodami ekologiški produktai, o pagal užsakymą ūkininkas M. Starsas gali mėsą pristatyti ir iki berlyniečių durų slenksčio.  Kiaulių skerdimas vyksta ūkyje. Šio ūkio kiaulės gyvena kitaip, nei kitų ūkių kiaulės: visus metus būna lauke, rausia šaknis, ėda, žaidžia ir miega po atviru dangumi.  Į tvartą yra uždaromos  tik paršavedės su paršeliais žindukliais. Taigi 46 metų ūkininkas Michaelo Starso iš Gut Hiršaueno laiko apie šimtą šios veislės kiaulių, kurių  yra likę vos du šimtai vienetų visoje Vokietijoje.

Tačiau dabar M. Starso ūkio kiaulėms gresia išskerdimas. Jo ūkis yra netoli Beeskow, į rytus nuo Berlyno. Toje vietovėje yra rasta šernų, užkrėstų AKM. Epidemija  pateko iš Lenkijos. Ji nekenksminga žmonėms, tačiau yra mirtinai pavojinga kiaulėms.

Brandenburgo žemėje, kurią labiausiai paveikė AKM epidemija, nuo praėjusio rugsėjo buvo rasti 692 užkrėsti šernai, tačiau naminių kiaulių ūkiuose AKM dar nepasireiškė. Veikiantis Vokietijos krizių valdymo planas parengtas taip, kad būtų išvengta tolimesnio AKM infekcijos plitimo. Tame plane yra išdėstyti ir privalomi reikalavimai kiaulių augintojams. Valdžios nurodytose AKM zonose, kuriose gresia išnykimas visos kiaulės turi būti laikomos uždarytos tvarte, kad būtų išvengta kontakto su AKM virusu. Ekologiniams ūkiams išimties nėra.

Ekologiškos kiaulės turi keliauti į tvartą. Bet ką daryti, jei tvarto nėra ?

Ūkininko M. Starso gyvūnams tai reiškia priešlaikinę mirtį. Vietovė Gut Hirschauen yra įtraukta į antrąją AKM zoną (randami AKM infekuoti šernai). Vokietijos Veterinarijos tarnyba nusprendė, kad visos kiaulės turi būti perkeltos į tvartą iki kovo 12 dienos. Bet ūkininkas to negali padaryti, kadangi M. Starsas dėl ypatingo kiaulių laikymo principo, neturi tvarto. Laikymas tvarte, pasak ūkininko M. Starso, padaro kiaules agresyvias, ir joms kenkia. „Ekologiškas kiaulių laikymas dabar atsisuka kitu galu. Visiškai sveikos kiaulės turi būti paskerstos. Tai mane pykdo ir liūdina. Tiesiog nesveika situacija“, – sako ūkininkas.

Brandenburgo žemėje visoje antrojoje AKM zonoje  draudžiama laikyti kiaules lauke. Kiaulės turi būti laikomos tik tvarte.  Valstybinės tarnybos remiasi Friedricho-Loefflerio instituto atliktu rizikos vertinimu, kuriame rekomenduojama neleisti lauke laikyti kiaulių. Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner mano, kad reikalavimas AKM teritorijose kiaules laikyti tik tvartuose yra teisingas: „Mes turime padaryti viską, kad apsaugotume naminių kiaulių populiaciją“, – sako ministrė.  Ekologiniai ūkiai, laikantys savo gyvūnus laisvus lauke, turėtų nusileisti reikalavimams, dėl visų kiaulių augintojų intereso. Jei kiltų AKM protrūkis naminėse kiaulėse, tektų sunaikinti tūkstančius kiaulių. „Apsauga nuo Afrikinio kiaulių maro yra geriausia gyvūnų apsauga“, – pažymi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos politikė.

Dėl kiaulių maro daugelis šalių nebevartoja vokiškos mėsos

AKM protrūkis turėjo rimtų pasekmių Vokietijos kiaulininkystės šakai. Nors iki šiol  AKM užkratas rastas tik šernuose, ypatingai svarbūs prekybos partneriai, tokie kaip Kinija, sustabdė importą iš Vokietijos. Kiaulienos kaina nukrito, vietoj dviejų eurų už kilogramą ūkininkai laikinai gavo tik 1,19 euro. Dabar kaina yra 1,30 euro, tačiau ir tai nepadengia patirtų išlaidų.

Vokietija yra viena didžiausių kiaulienos eksportuotojų pasaulyje. J. Klöckner stengiasi iš naujo atverti eksporto rinką ir užtikrinti, kad eksportuoti galėtų tik tie Vokietijos kiaulių augintojai, kurių regionuose dar nėra AKM. Bosnija ir Hercegovina bei Kanada ir Singapūras jau sutinka priimti kiaulieną iš Vokietijos, o Tailandas nepratęsė eksporto draudimo. Federalinė kanceliarija bando įtikinti Kiniją, tačiau kol kas nesėkmingai.

Vieno dalyko Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrei visiškai nereikia: tai viruso protrūkio naminėse kiaulėse. Teisiškai tai nieko nepakeistų, tačiau ženkliai apsunkintų  dabartines derybas dėl zonavimo principų pripažinimo. Eksportas reikšmingas stambiems gamintojams, laikantiems dešimtis tūkstančių gyvūnų po vienu stogu, ir tokiems dideliems perdirbėjams kaip „Tönnies“, todėl jiems yra svarbu sušvelninti eksporto draudimą. Tačiau ekologiniams ūkiams, tokiems kaip M. Staro ūkiui, kiaulienos eksportas nėra toks aktualus. Tačiau ūkininkui sunku suprasti, kodėl būtent jo gyvūnai turi būti paskersti tik todėl, kad Vokietijos kiaulienos eksportas būtų kuo greičiau atnaujintas.

Ekonominiai interesai yra aukščiau visko

„Ekonominiai interesai yra svarbesni už gyvūnų apsaugą“, – sako susierzinęs ūkininkas. Bet tuo pačiu visi reikalauja daugiau gyvūnų gerovės. Ekspertų komisija, kurią įsteigė ministrė Julija  Klöckner, ir kuriai vadovauja buvęs maisto ir žemės ūkio ministras Jochenasi Borchertas, pateikė pasiūlymų dėl gyvulių laikymo sąlygų pagerinimo. Artimiausiomis dienomis ministrė nori pateikti techninę-ekonominę studiją, kaip ši gyvulių laikymo sąlygų pagerinimo reforma gali būti finansuojama. Tačiau ši situacija nuvylė ūkininką Starsą.

Tai paveikė visą ekologinį sektorių

Šis ūkininkas nėra vienintelis šalyje. „Vokietijoje mes svarstome J. Borchert komisijos pasiūlymus, kaip pagerinti gyvulininkystę ir padidinti gyvūnų gerovės lygį“, – leidiniui Tagesspiegel sakė federalinės ekologiško maisto pramonės vadovas Felixas Prinzas zu Löwensteinas. „Jei ūkininkai dabar pamatys, kad tokios gyvulininkystės formos yra neįmanomos, kai tik šalį vėl užklumpa epidemija, tuomet perspektyvos gan liūdnos. Pats laikas pakeisti kovos su krize kursą. Tvorų sistemos gali būti naudojamos tam, kad net ir epidemijų metu būtų įmanoma kontroliuoti įvairias gyvūnų rūšis“.

Trys tvoros, ar to nepakanka?

Ūkininkas Stars turi tris tvoras. Po vilkų išpuolio jis pastatė vilkų apsaugos tvorą, kurios negalima nuversti. Pilną jo ūkio apsaugą užbaigia dvi elektrinės tvoros. Niekas negali prieiti prie kiaulių įprastu būdu, blogiausiu atveju tik paukščiai gali atnešti užkratą. Ūkininkas mano, kad rizika yra labai maža.

Jis atsisakytų bet kokios kompensacijos

Be to, tuo pačiu metu ūkio kiaulės yra reguliariai stebimos ir tikrinamos dėl viruso. Jei kas nors nutiktų, jis, savaime suprantama, jas paskerstų ir prireikus atsisakytų valstybės kompensacijos, kurios už AKM nukentėjusius gyvūnus gali reikalauti visi dėl užkrečiamos ligos paskerstų gyvūnų savininkai. Politikų šie motyvai neįtikina: „Jokiu būdu negalima atsižvelgti į individualų atsisakymą gauti kompensaciją. Viruso patekimas net ir į vieną kiaulių bandą, turėtų didžiulę įtaką visai kiaulininkystės ūkio šakai „, – informuoja Brandenburgo vartotojų apsaugos ministerija.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko komentaras:

„Vokietijos ūkininkai tik dabar susiduria su tuo, ką Lietuvoje pergyvenome 2014-2016 metais. Tuomet mūsų šalyje taip pat daug kas negalėjo suvokti ir patikėti, kad AKM įtaka tokia didelė visai kiaulininkystės ūkio šakai ir, kad viruso patekimas į šalį kardinaliai paveiks ūkininkavimo struktūrą. Neišsisukome, mus palietė AKM viruso banga, o pats virusas įsitaisė šernų populiacijoje. Matome, kad vokiečių ūkininkų mąstymas yra kažkuo panašus: vis dar optimistiškai galvojama, kad „kažkaip išsisuksime“, „mūsų tikrai nepalies“. Tačiau Vokietijos eksporto rinkų praradimas atvėsino visų galvas, net ir ne tik Vokietijos ūkininkų. Dauguma supranta, kad visų gerovė priklauso nuo griežtos viruso kontrolės, ir išimčių čia būti negali. Nors jau yra įrodyta, tačiau laikytojai vis dar netiki, kad vasarą į tvartą virusą gali įnešti net kraujasiurbiai vabzdžiai ir musės.

Lietuvoje vis dar nuolaidžiaujama medžiotojų draugijai, kuri nesutinka su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) siūlomu AKM naikinimo planu šernų populiacijoje. Taip pat bijome, kad dėl neproporcingai didelio dėmesio šunų ir kačių klausimui, nebūtų apleista biologinio saugumo kontrolė ūkiuose, o ypač smulkiųjų ūkių segmente. Nepaisant patirtų skaudžių pamokų ir į biologinę saugą investuotų lėšų, mes vis dar sėdime ant parako statinės“.