Naujienos

Kailinių žvėrelių verslas: uždrausti negalima pasigailėti

Po kurio žodžio Seimo nariai padės kablelį? Vadinamieji žvėrelių teisių gynėjai siūlo, kad Lietuvoje būtų sunaikintas senas tradicijas turintis kailinių žvėrelių augintojų verslas. Grupelė parlamentarų parengė įstatymo projektą, kuriame juodu ant balto parašyta: „Lietuvoje uždrausti veisti, auginti ir žudyti ūkinius gyvūnus dėl naudos iš jų kailio“. Tiesa, projekto rengėjai užmiršo nurodyti, iš kokių šaltinių valstybė turėtų kompensuoti daugiau nei 500 mln. EUR nuostolius – ar didinant mokesčius, ar mažinant pensijas.

Idėjai pritarė 20 parlamentarų

Žvėrelių augintojai nustebo sužinoję, kad politologas, buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, o dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas susidomėjo labai specifine ūkio šaka – kailinių žvėrelių auginimu ir ėmėsi iniciatyvos pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą – pasiūlė Lietuvoje uždrausti veisti, auginti ir, kaip teigiama, žudyti ūkinius gyvūnus dėl naudos iš jų kailio.

„Taip, esu vienas iš šio įstatymo pakeitimo iniciatorių, surinkau 20 man pritariančių parlamentarų parašų ir artimiausiu laiku jį įregistruosime“, – patvirtino L.Kasčiūnas.

Žinoma, kiekvienas Seimo narys turi teisę domėtis bet kuria valstybės valdymo bei ekonomikos sritimi. Net ir ta, kurios neišmano. Tačiau ar Seimo narys pasvėrė pasekmes? Ar rengdamas įstatymo pakeitimo projektą apskaičiavo, kiek valstybei reikės lėšų kompensuoti nuostolius, kuriuos patirtų kailinių žvėrelių augintojai, jeigu siūlomam projektui Seimas pritartų? Juk kailinių žvėrelių augintojai nuo 1990 – ųjų šiuo verslu užsiėmė teisėtai, o per 28 – erius metus investavo milijonus eurų. Taigi iš kokių šaltinių kompensuosime, juk šalies biudžetas vis dar yra deficitinis?

Prarastume ne tik dėl nuostolių kompensavimo

„Nežinau, kiek prireiks lėšų. Sumą nustatysime, kai Seimas svarstys mano pateiktą projektą, tarsimės su žvėrelių augintojais bei gyvūnų teisių gynėjais“, – svarstė L.Kasčiūnas.

Ant Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Andriejaus Stančiko stalo minėtas įstatymo pakeitimo projektas dar nepateko, tačiau žemės ūkio reikalus išmanantis parlamentaras iš karto suvokė, kiek toks jo kolegų politikų žaidimas gali kainuoti.

„Kukliausiais skaičiavimais prireiktų apie 500 mln. EUR vien fermų savininkams kompensuoti. Dar prarastume darbo vietas, o tose fermose dirba netoli gyvenantys kaimų gyventojai, kuriems surasti naujas darbo vietas būtų nelengva, o gal net neįmanoma. Tiems žmonėms valstybė turėtų mokėti pašalpas, taigi nuostolių suma dar išaugtų“, – kaip ūkininkas skaičiavo A.Stančikas.

Seimo KRK narys Petras Čimbaras kolegų pasiūlymą vertino su ironija: „Taip ir rašo – „žudyti“? Žinote, rengiant projektus būtina laikytis minimalių protingumo kriterijų, kitaip vadinamieji žvėrelių gynėjai pareikalaus uždrausti auginti paukščius, kiaules, galvijus. Juk visus juos skerdžiame, t.y. „žudome“. Juk koks skirtumas – žudai dėl kailio ar dėl mėsos?  Kita vertus, blogai, kai parlamentarai užsiima ta sritimi, kurios neišmano. Žmonės investavo, tobulino verslą, žinau, kad lietuviai pagal audinių kailių kokybę yra tarp pirmaujančių Europoje. Ir štai keli politikai nutarė ūkio šaką uždrausti. Tai tegul tokio projekto rengėjai ir pateikia nuostolių kompensavimo šaltinius. Ir tegul mokesčių mokėtojams viešai pasako, kad štai dėl mano sumanymo, teks jums, mieli mano rinkėjai, padidinti mokesčius, o gal tegul pasiūlo sumažinti pensijas“, – kritikuodamas savo kolegas patarė P.Čimbaras.

Kvietimus apsilankyti fermose atmeta

L.Kasčiūno parengtame projekte numatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis. Tiesa, parlamentaras neatmetė galimybės, kad jį tenkintų ir gyvūnų auginimo sąlygų standartų sugriežtinimas.

„Neatmetu ir tokio varianto“, – užuolankomis baigė pokalbį L.Kasčiūnas.

Tuo tarpu jo kolega Linas Balsys nelinkęs į kompromisus. Mūsų žiniomis 2017 – aisiais Seimui parengtame L.Balsio projekte numatyta kailinių žvėrelių auginimo verslą uždrausti jau nuo 2019 m. sausio 1 d.

Ar tikrai žvėreliai Lietuvoje veikiančiose fermose yra auginami pažeidžiant nustatytus reikalavimus? Ar organizacijos „Tušti narvai“ pateikta filmuota medžiaga galima pasitikėti? Juk būtų galima tuo įsitikinti kailinių žvėrelių fermose apsilankius netikėtai, nepranešus iš anksto. Ar politikai kada nors bandė būtent taip pasielgti?

Seimo nario L.Balsio atsakymas apstulbino.

„Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša mane nuolat kviečia apsilankyti jo fermose. Neketinu to daryti. Ar turėčiau apsilankyti tose fermose, kad įsitikinčiau, kaip gražiai nužudomos audinės?“, – klausimu į klausimą atsakė L.Balsys.

Parlamentaro kolega Seimo KRK narys Juozas Baublys stebisi tokiais argumentais.

„Manau, kad Seimo nariai negali laikytis tokių nuostatų, kitaip „privirtume košės“, juk galima priekaištauti ir bitininkams, pavyzdžiui, dėl motinėlių keitimo ir kiaulių bei galvijų augintojams, juk ir šiuos gyvulius skerdžiame. Sutinku, kad reikia kontroliuoti kailinių žvėrelių ūkius, bet ne uždrausti žmonėms ir valstybei naudingą verslą“, – sakė J.Baublys.

Kai stinga mokslo žinių

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos (LKŽTAD) pirmininkas prof. Artūras Stimbirys ZUR.LT sakė, kad paprastai mokslo žinių stokojantys politikai klaidingai tikisi, jog natūralius kailius galima pakeisti dirbtiniais.

„Vien iš Kopenhagos aukciono į Lietuvą kasmet grįžta po 500 mln. EUR. Ar mes esame tiek turtingi, kad galėtume jau dabar atsisakyti darbo vietų, šio verslo mokamų mokesčių į valstybės iždą? Veikėjams, kurie save vadina gamtos ir gyvūnijos gynėjais, priminsiu, kad siūlydami natūralius kailius pakeisti dirbtiniais jie gal nežino iš ko ir kaip gaminamos dirbtinės medžiagos – ogi naudojant gamtą teršiančias technologijas. Kitas niuansas – žvėrelių auginimo fermose sušeriamos skerdyklų atliekos, t.y. įvairios nuopjovos, gerklos, plaučiai ir kt. – visa tai reikėtų sunaikinti ir tai papildomai kainuotų bei tektų naudoti degalus ir teršti gamtą. Ir galiausiai reikėtų paklausti fermose dirbančių žmonių nuomonių – ar jie turi priekaištų savo darbdaviams“, – svarstė A.Stimbirys.

Ar profesorius regi šio verslo trūkumus?

„Gal ne visose fermose ir ne visada laikomasi gyvūnų auginimo gerovės reikalavimų, tačiau tai – kontroliuojančių institucijų reikalas. Juk negalima uždrausti viso verslo, jeigu kuris nors verslo dalyvis nesilaiko nustatytų reikalavimų“, – sakė LKŽTAD pirmininkas.

Nors LKŽTAD nariai daugiausia augina triušius ne dėl kailio, o dėl mėsos, tačiau draugijos pirmininkas neatmeta galimybės, kad jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisai ir uždraustų juos auginti dėl kailio, tai ateityje neatmetama tikimybė, kad kai kurie Seimo nariai pasiūlytų uždrausti auginti žvėrelius ir dėl mėsos.

„Svarstant įstatymo pakeitimo pasiūlymus siūlyčiau parlamentarams vadovautis ne emocijomis, o nusileisti į realų gyvenimą“, – palinkėjo A.Stimbirys.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija (LKŽTAD) yra Žemės ūkio rūmų nariai, todėl apie susidariusią situaciją savo nuomonę pateikė ir ŽŪR vicepirmininkas Algis BARAVYKAS:  https://www.zur.lt/lt/gyvuliu-augintoju-pozicija/

 

X