Naujienos

Kaimo tinklas ar voratinklis?

Rugpjūčio 10 d. susirinko Žemės ūkio rūmų Kaimo reikalų komiteto nariai aptarti Lietuvos kaimo tinklo (toliau – Tinklas) 2016–2020 metų veiksmų programos ir dar kartą pateikti Žemės ūkio ministerijai konkrečius siūlymus dėl programos tobulinimo.

Žemės ūkio ministerija, pasitelkdama Tinklo veiklos koordinavimo grupės narius, kurie buvo patvirtinti Žemės ūkio ministrės įsakymu, jau du kartus bandė patvirtinti Tinklo 2016-2020 m. veiksmų programą. Deja, pradėjus aktyviai veikti Žemės ūkio rūmų Kaimo reikalų komitetui Tinklo veiksmų programą iš esmės pradėjo nagrinėti savivaldos organizacijos, kurios pasigedo ne tik socialinių ir ekonominių partnerių įtraukties, įsiklausymo į partnerių nuomonę, bet ir skaidrumo bei viešumo.

Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Švoilaitė Žemės ūkio rūmų Kaimo reikalų komiteto nariams ir svečiams pristatė Nacionalinių kaimo tinklų įkūrimui ir veikimui parengtą gairių atmintinę. Ši atmintinė paremta  ES teisės aktu (regulation) 1305/2013 [EAFRD] bei, kur reikalinga, 1303/2013 [CPR]. ES ir šalys narės plačiai naudoja politikos tinklus siekiant pagerinti sprendimų formavimą ir politikos įgyvendinimą. SU PRANEŠIMU GALITE SUSIPAŽINTI gairių pristatymas

ES dokumentai rekomenduoja  į žemės ūkio ir kaimo plėtros procesus įtraukti įvairias institucijas, siekiančias užtikrinti plėtrą kaimo vietovėse, tačiau Žemės ūkio ministerijos parengtame programos projekte numatoma, kad visas Tinklo veiklas įgyvendins Tinklo sekretoriatas – t.y. Žemės ūkio ministerijos darbuotojai, pasitelkdami tik viešųjų pirkimų būdu atrinktus išorinius paslaugų teikėjus. Ir kaip pavyko išsiaiškinti liepos 21 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Tinklo koordinavimo grupės posėdyje, kad dar nesant patvirtintai Tinklo veiksmų programai, Žemės ūkio ministerija jau atliko viešuosius pirkimus veikloms įgyvendinti.  O be to, jau skirstomi pinigai tam tikriems projektams/veikloms vykdyti, nors neaišku kokiomis taisyklėmis ir kriterijais vadovaujamasi atrenkant projektus, kokia lėšų skirstymo metodika, kadangi viešai jokia informacija nėra skelbiama.

Nors ir veikia interneto svetainė www.kaimotinklas.lt deja, čia galima rasti tik 2007-2013 m. Tinklo veiksmų programą. Lietuvos kaimo tinklo projektų viešinimas pasibaigęs 2014 m. ir nėra jokios informacijos apie 2015 m. ir 2016 m. veiklas. Taigi toks Žemės ūkio ministerijos požiūris prieštarauja Tinklo pagrindiniam tikslui – sutelkti kaimo plėtros dalyvius ir dalytis bei skleisti gerąją patirtį.

Žemės ūkio rūmų Kaimo reikalų komitete aktyviai dirba savivaldos organizacijos, delegavusios savo atstovus darbui minėtame komitete: Arūnas Svitojus – Baltijos labdaros fondas, Linas Žabaliūnas – Lietuvos kaimo turizmo asociacija,  Virgnija Žliobienė – Lietuvos ūkininkių draugija, Nijolė Valuckienė – Joniškio VVG, Zofija Cironkienė – Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Vytautas Zurba – Biržų rajono žemdirbių asociacija,  Edvardas Gedgaudas – Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, Virgilijus Urbonavičius – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Saulius Daniulis – Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, Egidijus Mackevičius – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija,  Vilma Živatkauskienė – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, Vytautas Buivydas – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga.

Komiteto pirmininkas – Arūnas Svitojus pasidžiaugė, kad Žemės ūkio rūmų organizacijos aktyviai dalyvauja ginant ne tik ekonominius žemdirbių ir kaimo gyventojų interesus, bet ir rūpinasi socialinių problemų, kaimo jaunimo ir visos kaimo plėtros problemomis ir siekia padėti Žemės ūkio ministerijai surasti tinkamus instrumentus padėsiančius sukurti gyvybingą Lietuvos kaimą bei užtikrinti kokybišką, informatyvų ir visiems Lietuvos kaimo tinklo nariams teikiantį naudą Tinklo 2016-2020 metų veiksmų programos įgyvendinimą.

Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovas Adolfas Jasinevičius pažymėjo, kad  Lietuvos kaimo tinklo nariai yra suinteresuoti keistis informacija ir vykdyti veiklas, tačiau pasigedo Tinklo veiklų viešinimo ir darbo su nariais. „Dabartiniai Lietuvos kaimo tinklo nariai jaučiasi naudojami tik formaliai“ – kalbėjo A.Jasinevičius.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pasidžiaugė praeito laikotarpio Tinklo (2007-2013 m. ) veikla, tačiau šiandieninėje Tinklo struktūroje pasigedo aiškumo, viešumo, bendradarbiavimo naudos Tinklo nariams.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas akcentavo, kad būtina numatyti Tinklo struktūrą, kuri atitiktų narių poreikiams. Taip pat L.Žabaliūnas pažymėjo kad reikalinga parengti kokybiškus projektų atrankos kriterijus.

Joniškio vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Nijolė Valuckienė ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius pasidžiaugė, kad pagaliau pradėta diskutuoti apie Lietuvos kaimo tinklo programą, kadangi lig šiol Tinklo nariai nebuvo traukiami į veiklą.

Posėdyje dalyvavęs Kauno rajono VVG tinklo pirmininkas Vytautas Zubas pasigedo Tinklo numatomų vykdyti veiklų viešumo, bendradarbiavimo tarp šalies ir ES Tinklo narių bei lėšų skirstymo mechanizmo.

Kaimo reikalų komitetas nutarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją raštu ir prašyti pateikti informaciją apie 2016 m. įgyvendintus/įgyvendinamus projektus, jų tikslus,uždavinius, pasiektus rezultatus ir patirtas išlaidas bei raštiškai pateikti konkrečius siūlymus dėl LKT veiksmų programos ir plano tobulinimo.

[Best_Wordpress_Gallery id=”43″ gal_title=”2016_08_10″]

ŽŪR informacija

X