Naujienos

Kaip išvaduoti valstybines veislininkystės įmones iš sąstingio?

Gegužės 20 d. LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komitetas (VGVK) svarstė įsisenėjusį klausimą dėl Vyriausybės ir  Žemės ūkio ministerijos raginimo privatizuoti veislininkystės įmones: UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Lietuvos žirgynas“, AB „Lietuvos veislininkystė“.

Šis klausimas 2019 m. gegužės 8 d. pradėtas svarstyti ir LR Seimo Kaimo reikalų komitete. Parlamentarai norėjo sužinoti konsoliduotą LR ŽŪR narių nuomonę.

Laikas valstybei atsisakyti nebūdingų funkcijų

Šiuolaikiniai veislininkystės specialistai stebisi, kad valstybė taip ilgai sąstingyje laikė nuostolius nešusias ir atgyvenomis tapusias penkias valstybės veislininkystės įmones.  

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje buvo pateikta, švelniai tariant, iškreipta informacija – gal rašantieji nesuprato, o gal emocijų apimti komentavusieji prikalbėjo niekų. Situacija tokia – jau prieš 10-12 metų nuo laiko neatsiliekantys veislininkystės specialistai, beje, ir per LR ŽŪR tarybą, ragino padaryti tvarką nuostolingai dirbusiose ir atgyvenomis tapusiose valstybės valdytose veislininkystės įmonėse. Tačiau padėtis nepasikeitė ir gal ir dėl šios priežasties pagal veislininkystės lygį dabar jau gerokai atsiliekame net nuo kaimyninės Latvijos. Todėl ne iš gero gyvenimo ir Lietuvoje pribrendo laikas valstybei atsisakyti jai nebūdingų funkcijų. Kitas niuansas – pokyčiai atsiradę dėl nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“).

VGVK nariai ir posėdyje dalyvavę specialistai labai greitai sutramdė emocijas ir parengė pragmatinius, žemdirbiams naudingus pasiūlymus. Tiesa, kai kurie sprendimai dar bus tobulinami iki šio mėnesio pabaigos ir tada LR ŽŪR pateiks svariais argumentais pagrįstą poziciją valdžios institucijoms dėl valstybės veislininkystės įmonių privatizavimo ar kitokios reformos. Pabrėžiame – ne emocijomis, bet skaičiavimais pagrįstą ir šios srities specialistų patvirtintą poziciją. Jokia kita žemdirbių savivaldos organizacija neturi tiek ir tokių galimybių, kokias turi LR ŽŪR, juk jos gretose yra, pavyzdžiui, Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) bei Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) ir kitos veislininkystės sektoriuje dirbančios ir kompetenciją turinčios organizacijos.

Per tris metus padėtis nepasikeitė

LR ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (VGVK) pirmininkas LGVA vadovas dr. Edvardas Gedgaudas neslėpė savo kritinės nuomonės apie atgyvenomis vadintinas valstybės valdomas veislininkystės įmones, tačiau pasiūlė diskutuoti ir įvertinti ir posėdyje dalyvavusių dviejų įmonių vadovų argumentus.

„Šį klausimą 2016 m. jau svarstė tuometinis LR ŽŪR Veislininkystės komitetas (dabar – VGVK), tada mes siūlėme valstybės įmones privatizuoti, buvo svarstoma apie galimybes įmones įsigyti žemdirbių asociacijoms. Tiesa, tokią galimybę atmetė Konkurencijos taryba. Per tris metus padėtis tik blogėjo. Taigi vėl ateina laikas pagaliau priimti kokius nors sprendimus“, – sakė E.Gedgaudas.

Taigi išeitis tokia – arba imamės sprendimų keisti veislininkystės įmones, arba toliau gyvulininkystę žlugdome arba nesudarome sąlygų gerinti gyvulių genetiką.

Posėdyje nuomones be komiteto pirmininko V.Gedgaudo išsakė LR ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis,  LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis, Lietuvos  veterinarijos gydytojų asociacijos atstovas Algimantas Lūža, Kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ direktorius Alvydas  Pečiulaitis, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos pirmininkas prof. Artūras Stimbirys, VMVT  Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Dalia Laureckaitė – Tumelienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Nikolajus Dubnikovas bei UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius ir UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas.

VGVK nariai ilgai diskutavo ir pateikė pasiūlymus, tiesa, kai kurie dar bus koreguojami ir tik tada pateikiami Seimo KRK.

Pasiūlymų užuomazgos

Dėl UAB „Panevėžio veislininkystė“ privatizavimo nuspręsta surinkti papildomą informaciją dėl žemdirbių asociacijų noro ir galimybių dalyvauti privatizuojant įmonę, t.y. du jos padalinius atskirai – Algirdiškių parodų centrą ir  Šilagalio fermą, kurioje yra karantinavimo bazė.

Dėl UAB „Šilutės veislininkystė“ privatizavimo pritarė LMGAGA, kuri ir pretenduotų tapti šios įmonės savininke. Tarp pasiūlymų – valstybinės veislininkystės įmonės privatizavimą atidėti iki 2020 – ųjų, kad LMGAGA galėtų jam pasiruošti.

Dėl AB „Kiaulių veislininkystė“ privatizavimo tikslingumo abejonių nekilo, nes šios akcinės bendrovės veikla neretai primena anekdotines situacijas. Apie šios įmonės paradoksalią veiklą posėdyje išsamiai papasakojo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius A.Baravykas.

„Ši įmonė pagarsėjo paršavedžių kontrole penėjimo būdu. Pavyzdžiui, įkainis už paršavedės patikrinimą siekė 480 EUR, nors apvaisintos kiaulaitės kaina nesiekė 400 EUR. Paradoksas. Taip negalėtų  ir neturėtų būti. Taip „racionaliai“ ši įmonė dirbo. Toks šios įmonės ryšys su veislininkyste. LKAA tokios įmonės paslaugų nereikia ir jomis nesinaudojame“, – su ironija kalbėjo A.Baravykas.

Dėl UAB „Lietuvos žirgynas“ privatizavimo nuomonę pateikė šios įmonės vadovas E.Jeninas.

„Akivaizdu, kad įmonė ar jos dalis bus privatizuota. Tačiau turime pagalvoti apie genofondo išsaugojimą. Yra dvi žirgų veislės, kurias galėtume saugoti privačiame sektoriuje, kurdami vadinamuosius privačius branduolius“, – sakė E.Jeninas.

 Dėl AB „Lietuvos veislininkystė“ privatizavimo pasisakė E. Gedgaudas:

„Vyriausybė remia valstybės įmonę, kuri užsiima tuo, kuo galėtų užsiimti privatus verslas – 6 įmonės. Iš esmės ji užsiima ne tiek veislininkyste, kiek komercine veikla“. VGVK nusprendė pritarti šios įmonės privatizavimui.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X