Kaip kaunietė Monika ir vilnietis Paulius nutarė auginti mėsinius galvijus

Šiuo metu visa Marcinkevičių giminė Molėtų r. Radžiūnuose įsikūrusiuose ūkiuose augina apie 300 simentalų veislės mėsinių galvijų, o bendras šeimos ūkių plotas siekia 500 ha. Galvijų pirkėjai apie šį ūkį jau žino, jis pelnė patikimų partnerių statusą, todėl realizavimo problemų nėra.

Ekologinį mėsinių galvijų ūkį turintys 33 metų Monika ir Paulius Marcinkevičiai žemės ūkio mokslų pagrindus prieš tris metus įgijo Utenos kolegijoje.

Kaip nutiko, kad kaunietė Monika ir vilnietis Paulius pateko į Radžiūnus?

„Ūkininkauti Radžiūnų kaime pradėjo mano tėvas. Pasitarėme su Monika ir nusprendėme irgi imtis ūkininkavimo. Utenos kolegijoje mokėmės jau būdami ūkininkais“, – prisiminė Paulius.

Ar nesigaili dėl pakeisto gyvenimo būdo?

„Būna tiek šviesesnių, tiek tamsesnių dienų, tačiau nesigailime. Čia jau įleidome šaknis“, – sakė Paulius.

Šiuo metu visa Marcinkevičių giminė augina apie 300 simentalų veislės mėsinių galvijų, o bendras šeimos ūkių plotas siekia 500 ha. Šiuo metu ūkyje dirba penki žmonės, įskaitant Paulių: žmona Monika, tėvai, 30 m. brolis ir vienas samdomas darbuotojas.

Pasak Pauliaus, Monika užsiima „popieriniais reikalais“, nes jiems reikia kruopštumo, atidumo, motina atsako už veršelių priežiūrą, brolis rūpinasi darbais fermose, pašarais, o Paulius atsako už žemės ūkio techniką ir jos remontą. Samdomas darbininkas užsiima statybos bei kitais įvairiais darbais.

Kodėl Paulius ir Monika pasirinko auginti simentalų veislės galvijus?

„Šios veislės galvijus augino mano tėvai. Tiesa, išbandžiau auginti ir kitų veislių galvijus, pavyzdžiui, limuzinus, tačiau galiausiai sugrįžome prie simentalų“, – pasakojo Paulius.

Ūkis, pasak Pauliaus, optimalus, todėl kol kas jaunieji ūkininkai neketina didinti nei ūkio ploto, nei galvijų skaičiaus. Suderintas ir realizavimas.

„Galvijų pirkėjai apie mūsų ūkį jau žino, esam patikimi partneriai, todėl dėl realizavimo problemų nėra. Nujunkytus veršelius paskutinį kartą iš mūsų pirko lenkai. Kiti mūsų pirkėjai – Turkijoje, Italijoje, Latvijoje“, – sakė Paulius.

Anksčiau Marcinkevičiai bandė galvijus skersti Lietuvoje ir mėsą realizuoti vidaus rinkoje.

„Paklausa gera, mėsą vidaus rinkoje realizuoti nesunku. Patys skersti galvijų neplanavome – samdėme šiuos darbus skerdyklose. Tačiau skaičiavimai parodė, jog įvertinus laiko sąnaudas ir būtinas investicijas kol kas labiau apsimoka likti prie pagrindinės krypties – veislininkystės“, – sakė P. Marcinkevičius.

Marcinkevičių ūkiai kol kas nesinaudoja kooperacijos galimybėmis. Kodėl?

„Kooperacijos lygis šalyje dar žemas. Manau, kad kooperacija bus populiaresnė, kai iš rinkos pasitrauks sovietinius laikus prisimenanti ūkininkų karta. Jie kažkodėl mano, kad kooperacija yra tarsi kokia užslėpta kolektyvinio darbo forma ir to labai baiminasi. Kita priežastis – trūksta pasitikėjimo. Ir aš turiu nesėkmingą patirtį. Kažkada bandžiau kalbinti kelis Molėtų rajono ūkininkus bendrai naudoti žemės ūkio techniką. Su vienu bendraamžiu kito ūkio nariu jau buvome susitarę, tačiau įsikišo jo tėvas – jam kilo abejonių, esą, tokiu atveju technikos nesaugotume, kiltų problemų jai sugedus. Todėl mūsų sumanymas žlugo. Pats nusipirkau būtiną žemės ūkio techniką ir dirbame kiekvienas savarankiškai“, – pasakojo P.Marcinkevičius.

Pasak Pauliaus, Lietuvos ūkininkams apskritai trūksta vieningumo.

„Ūkininkai turi galimybių ginti savo interesus, pavyzdžiui, dalyvaudami Žemės ūkio rūmų veikloje. Tačiau pastebiu man nemalonų dalyką, jog kai kurių sričių ūkininkai bando išsireikalauti kuo didesnę paramą, neįvertindami, kad vadinamasis paramos krepšelis yra vienas, bendras, taigi jeigu tu išsireikalausi daugiau paramos, tai kitas tiek pat praras“, – svarstė P.Marcinkevičius.

Beje, Paulius yra Žemės ūkio rūmų asociacijų – Lietuvos ekologinių ūkių ir Molėtų rajono žemdirbių asociacijų narys.

Sausio mėnesį Paulius ir Monika Marcinkevičiai lankėsi Berlyne, parodoje „Žalioji savaitė“. Kokie įspūdžiai?

„Tai pažintinė paroda, bendram išprusimui. Nors kartą apsilankyti šioje parodoje tikrai verta. Apsilankiau ir gyvulininkystės sektoriuje, buvo ir įdomių dalykų, tačiau krito į akis, kad galvijus demonstravę vokiečiai fermeriai nekalba anglų k. Pasirinkau katalogų, peržiūrėsiu ir gal surasiu konkrečios naudos savo ūkiui“, – svarstė P.Marcinkevičius.

Nuotraukoje: Pauliaus Marcinkevičiaus ūkyje užaugintas simentalas Ozis – absoliutus Algirdiškio parodos parodos 2016 m. nugalėtojas.