Kaip liberalų sąjūdžio lyderis P.Auštrevičius „skatina darbo vietų kūrimąsi kaime"

Š. m. rugsėjo 27 d. socialinėje žiniasklaidoje pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius viešai pareiškė, jog Lietuvoje kailinius žvėrelius auginantys ūkininkai nieko neįsileidžia į fermas, jog kailiių žvėrelių fermose „dedasi” įstatymams prieštaraujantys dalykai ir kt., Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija raštu kreipėsi į LR liberalų sąjūdžio valdybą. SU RAŠTU GALITE SUSIPAŽINTI ČIA: LLS_Valdybai

Kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje: skaičiai ir faktai

  • Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta siekia apie 150 mln. Eur kasmet. Tai – 5 proc. Europos kailių rinkos, tokio rodiklio nesiekia nė viena mūsų šalies žemės ūkio šaka. Kadangi atlyginimai gerokai viršija šalies vidurkį, pastebima tendencija, kad kasmet dirbti kailių ūkiuose arba kurti nuosavas fermas grįžta emigrantų šeimos, patirties įgijusios Danijos ar kitų kraštų ūkiuose. Dažnai jie kuria ūkius Lietuvoje kartu su savo buvusiais darbdaviais užsienyje, tuo atveždami ir užsienio kapitalą.
  • Lietuvoje žvėrelių šėrimui sunaudojamos maisto atliekos iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, apie 60 mln. tonų kasmet, kurias antraip tektų utilizuoti. Gautas audinių mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tad išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas. Iš kailinių gyvūnų liekanų išgaunamos biodujos.
  • 1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailių fermų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 150, o Lietuvoje kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln.). Palyginimui, Suomijoje veikia apie 900 kailinių žvėrelių fermų. Lietuvoje išauginamų kailių kokybė yra ketvirta pasaulyje pagal mokamas kainas (Fur Europe 2015 m. duomenys) juos per aukcionus perka net tokie mados gigantai kaip „Fendi”, „Burbery” ar „Dior”.
  • Lietuviški kailininkystės ūkiai šiuo metu yra tarp moderiausių Europoje, nes į jų įrangą, statinius nuolat investuojama.
  • Pasak specialistų, Lietuvoje sąlygos auginti kailinius žvėrelius yra ypač tinkamos dėl klimato ir tamsaus paros laiko ilgumo. Pvz., Suomijos Vyriausybė kartu su užsienio ekspertais atlikusi išsamias studijas parengė šalies ateities strategiją, kurioje įvardijo šimtą verslo rūšių, turinčių didžiausią ekonominį potencialą. Trečia pagal pelningumą yra kailinių žvėrelių auginimas.
  • Kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje (tarybos direktyva 98/58/EC ir kailinių gyvūnų laikymo rekomendacijos, priimtos  Europos tarybos 1999 birželio 22 d.). Lyginant su kitais žemynais, Europoje kailinių žvėrelių gerovė yra aukščiausia. Pasak valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 2010 m. augant žvėrelių ūkių skaičiui Lietuvoje atvykusi Europos Komisijos auditorių grupė ištyrė gyvūnų gerovės situaciją fermose, tačiau neturėjo nė vieno priekaišto ar pasiūlymo. VMVT inspektoriai nuolat tikrina gyvūnų gabenimo ir auginimo sąlygas ir 100% fermų atliekamą gyvūnų migdymo procedūros kontrolė.
  • Aršiausiai prieš kailinių gyvūnų ūkius kovojančios VšĮ „Tušti narvai” vadovė nebuvo mačiusi jokios fermos iš vidaus iki š. m. rugsėjo 16 d. apsilankymo AB „Vilkijos ūkis” atvirų durų dienoje, kur, kaip pati pripažino, sąlygos yra puikios.
  • Vakarų šalių žiniasklaida per pastaruosius 15 metų metu įprato prie sufalsifikuotų šokiruojančių vaizdo įrašų apie tariamas gyvūnų kančias fermose, kuriuos pateikia veganišką gyvenimo būdą propaguojančios organizacijos, todėl jais nebepasitiki ir jų neviešina. Pavyzdžiui, 2012 m. gruodžio 12 d. Danijos aukščiausiasis teismas pripažino, kad gyvūnų teisių gynėjai „slaptą” vaizdo medžiagą apie neva fermose kenčiančius gyvūnus sukūrė patys daužydami narvus ir skatindami audines kovoti tarpusavyje arba filmuodami ligotus žvėrelius jiems skirtose gydymo zonose, o nelegalų aktyvistų lankymąsi fermose teismas pasmerkė ir dėl galimybės pernešti įvairias ligas.

Parengė: Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, 2016 m.  www.furlithuania.lt

O čia, galite susipažinti su europarlamentaro Petro Auštrevičiaus kalba arba pasižiūrėti video, kuriame kalba P. Auštrevičius https://www.youtube.com/watch?v=f6Q0eU9irLI

Sveiki,

Aš  – Petras Auštrevičius, Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys. Šiandien aš noriu pasikalbėti su jumis apie tai, ką jūs, matyt, žinote, bet nebūtinai dažnai kalbatės ir aptarinėjate su draugais ar šeimoje. Tai yra kailinių žvėrelių fermos. Jų Lietuvoje yra ne viena, ne dešimtys, jų yra daug daugiau. Kas vyksta kailinių žvėrelių fermose? Kokiomis sąlygomis laikomi žvėreliai, kurie, kaip žinia, auginami vienu tikslu. O tas tikslas yra, kad jie užaugintų kailį, o tas kailis būtų vėliau nuo jų nudirtas ir taip reikia kalbėti. Ar mes ilgai toleruosime tokią situaciją?

Kuomet nežinia, siena, tylos siena atsiribojama. Apie tai nekalbama, apie tai nerodoma. Ir galbūt yra netgi tylūs susitarimai, kuomet savininkai nutildo ar inspektorius, ar kitus, ir, apskritai, neįsileidžia nieko.

Štai aš liečiu šunį. Pagalvoti, kad šuns kailis gali būti naudojamas kažkokiems drabužiams gaminti, ar kitiems dalykams, yra klaiku. Bet tokie patys gyvūnai – ar lapės, ar kiti gyvūnai – jie taip pat turi pojūčius, deja, jų likimas yra žiauresnis. Kalbėkim apie tai, reikalaukim, kad būtų skaidru. Kad nevyriausybinės organizacijos, keliančios šitą temą patektų ten, kur jos negali patekti. Kadangi tik politinė pozicija, gyvūnų teisės, nesvarbu, kas jie bebūtų, būtų užtikrinamos, aš manau, yra visų mūsų pareiga.