NaujienosPolitika

Kandidatai į EP pažadėjo daugiau dėmesio žemės ūkiui

78Peržiūrų

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) nariai, asociacijų bei sąjungų vadovai, lyderiai, žemdirbiai gegužės 21 d. Kaune egzaminavo kandidatus į Europos Parlamentą (EP). Priminsime, kad rinkimai į EP įvyks šį sekmadienį. Lietuva turės išsirinkti tik 11 narių. Iš viso šiuo metu EP yra 751 narys, o pasitraukus Jungtinei Karalystei liks 705 nariai.

Pasitikrinimas prieš rinkimus

Kodėl LR ŽŪR surengė tokią diskusiją? Ir apskritai, kodėl išskiriame žemės ūkį? Todėl, kad būtent šiai sričiai Europos Sąjunga (ES) skiria daugiausia dėmesio ir lėšų iš biudžeto ( 38 proc., arba apie 60 mlrd. EUR kasmet). Taip jau istoriškai susiklostė, kad žemės ūkis yra jautriausia ES ūkio sritis, todėl būtent jai teikiama daugiausia paramos, todėl ES rinka yra vis dar saugoma muitais.

Pasak LR ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, žemdirbių organizacijos norėjo paskutinį kartą prieš rinkimus į Europos Parlamentą pasitikrinti ar teisingai pasirinko kandidatus bei jų komandas.

„EP įtaka yra svarbi valstybei ir žemdirbių organizacijoms siekiant Lietuvai palankesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos, derantis dėl teisingesnių konkurencijos sąlygų, tiesioginių išmokų suvienodinimo ir kitų svarbių reikalų“, – sakė A.Svitojus.

Diskusijoje dalyvavę žemdirbiai susidarė tikrąjį įspūdį apie politikų pasiruošimą ginti žemdirbių interesus. Užbėgdami už akių pasakysime, kad pasiruošimas ir apskritai kompetencija šioje srityje buvo labai skirtingas.

Diskusija buvo transliuojama tiesiogiai, padarytas įrašas, kurį gali pamatyti socialiniame tinkle #ŽŪR

Politikai mėgsta kalbėti daug ir ilgai, todėl čia pateikiame ypač sutrumpintus jų  pasisakymų ir atsakymų į klausimus santrumpą.

Keturios partijos ir keturi rinkimų komitetai

Diskusijose, kurią vedė žurnalistas Rimvydas Valatka, dalyvavo aštuonių politinių organizacijų (keturių partijų ir keturių visuomeninių rinkimų komitetų) atstovai: Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Antanas Sviderskis (Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“), Kazys Starkevičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Artūras Paulauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“), Martynas Nagevičius (Liberalų sąjūdis), Remigijus Lapinskas (Lietuvos žaliųjų partija), Paulius Kunčinas ir Mindaugas Kuklierius (Visuomeninis judėjimas „Lemiamas šuolis“), Romas Jankauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“).

Komandos ir tikslai

Partijų ir judėjimų atstovai pristatė savo komandas. Iš esmės politikai vardijo tuos pačius siekius.

Remigijus Lapinskas ( Lietuvos žaliųjų partija) akcentavo, kad žemės ūkio plėtra negali pažeisti jautrios gamtos, bus siekiama, kad tiek Lietuva, tiek ES atsisakytų naudoti gamtą labiausiai teršiančių – anglies, naftos bei gamtinių dujų.

Antanas Sviderskis (Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“) akcentavo būtinumą atsisakyti Europos federalizmo idėjos. Šio komiteto atstovas siektų, kad ES suteiktų lygias konkurencijos sąlygas, atsisakyti dviejų greičių politikos. Kitas akcentas – griežčiau valdyti migraciją, keisti pabėgėlių priėmimo politiką.

Paulius Kunčinas (Visuomeninis judėjimas „Lemiamas šuolis“) irgi akcentavo būtinumą tobulinti migracijos problemą, kalbėjo apie būtinumą pasiruošti galimai pasaulinei finansų krizei. Kaip? Steigti garantinį fondą ir siekti suvienodinti paramą.

Romas Jankauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“) akcentavo priešinimąsi monopolijoms, daugiau dėmesio kreipti socialinei atskirčiai.

Artūras Paulauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) sakė, kad ES artimiausiu laiku gali susidurti su išbandymais, o ji gali būti stipri tik būdama vieninga. Todėl derantis dėl didesnės paramos reikia siekti kompromisų.

Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) tikino, kad išrinktas į EP ir toliau darbuotųsi Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Pasak europarlamentaro, 11 Lietuvos atstovų EP nedaug gali pasiekti, todėl labai svarbu surasti bendrų interesų su kitų šalių atstovais. Jis tikisi ir toliau tęsti reikalavimus, kad TI būtų kuo sparčiau suvienodintos.

Martynas Nagevičius (Liberalų sąjūdis) pasisakė už didesnį Lietuvos integravimąsi į ES ir ragino už jo partiją nebalsuoti, kurie tikisi, kad jo partija rems reguliavimo didinimą. Kandidato nuomone, svarbu ne tiek TI suvienodinimas, kiek būtinumas suvienodinti konkurencines sąlygas.

Andrius Kubilius ( Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) sakė, kad jis arba jo kolegos siektų šalyje didinti socialinę gerovę. Kaip tai pasiekti? Būti ne ES paramos vartotojais, bet ir būti kūrėjais – Briuselyje patiems aktyviai teikti ES stiprinimo pasiūlymus.

Gebėjimų lygis

Kitas klausimas – apie partijų ir judėjimų gebėjimus. Ar kandidatai į EP žino, kaip „atsidaryti ES institucijose duris“, ar pažįsta ES politikus? Kokios sritys bus jų akiratyje?

Nė vienas diskusijoje dalyvavęs politikas neprisipažino, kad turi tokių trūkumų. Beveik visi tikino mokantys anglų k., o vienas net dejavo, kad angliškai kalba geriau nei lietuviškai.

R.Lapinskas, kaip ir kiti politikai gyrė savo komandą, tikino, kad ji labai išsilavinusi. Jis daugiausia dėmesio skirtų aplinkosaugai, energetikai bei sveikam maistui.

A.Sviderskis neatsiliko – komandoje yra profesorių, mokslų daktarų ir kt. Vienas šio judėjimo atstovas ypač gerai pažįsta EK valdininkus, su jais nuolat susitikinėja. Daugiausia dėmesio būtų skiriama žemės ūkiui, prekybai, energetikai, socialiniams reikalams.

P.Kunčinas norėtų dalyvauti EP Biudžeto komitete, o jeigu nepavyktų – Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

R.Jankauskas sakė dar nežinantis, prie kurios frakcijos prisiglausiantis, nes nėra tikimybės, kad išliks Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, kurios veikloje dabar dalyvauja R.Paksas.

R.Paulauskas  EP siektų panaudoti savo stipriąsias puses – teisines žinias, prisidėti formuojant socialinę politiką, saugumo klausimus bei žemės ūkį.

B.Ropė tikisi tęsti dabartinę veiklą, t.y. dirbti EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete ir siekti, kad BŽŪP būtų vykdoma laikantis vienodų konkurencijos sąlygų.

M.Nagevičius linkęs darbuotis energetikos srityje.

R.Juknevičienė sakė, kad TS – LKD yra didžiausios EP Europos liaudies partijos narė, todėl Lietuvai naudingų tikslų siektų pirmiausia šios partijos pagalba. Ji domėtųsi saugumo reikalais.

Dėl savarankiškumo

Kaip politikai vertina pasiūlymus kai kuriuos sprendimus iš Briuselio perkelti valstybėms ir papildomai remti nacionalinių biudžetų lėšomis?

Beveik visi politikai pritarė savarankiškumo didinimo galimybei. Pavyzdžiui, A.Sviderskis sakė, kad reikėtų šiuo keliu eiti dar toliau – daugiau sprendimų teisės patikėti žemdirbių savivaldos organizacijoms, tokioms, kokie yra LR ŽŪR. B.Ropė sakė sieksiąs, kad ES  daugiau dėmesio skirtų jauniesiems ūkininkams bei dviem naujoms sąvokoms – naujiesiems ūkininkams bei aktyviesiems ūkininkams. Tuo tarpu liberalas M.Nagevičius sakė, kad ne visos šalys, taigi ir Lietuva, pribrendo priimti savarankiškus sprendimus. K.Starkevičius pasisakė už paramos ribojimą ypač stambiems ūkiams, tačiau perspėjo, kad neverta prašyti leidimo paramai naudoti nacionalines lėšas – Lietuva negalėtų konkuruoti su ekonomiškai stipresnėmis šalimis.

Taikinyje – kailiniai žvėreliai

Diskusija įsiplieskė dėl EP bandymų riboti Lietuvai ekonomiškai labai svarbių kailinių žvėrelių auginimą.

Išskirtinę nuomonę turėjo Lietuvos žaliųjų partijos atstovas R.Lapinskas. Jo nuomone, ši veikla yra nepriimtina, svarbi tik prabangos industrijai. Tarpinę padėtį užėmė liberalų atstovas M.Nagevičius, o visi kiti politikai sakė neskubėsiantys pritarti ribojimams.

„Manau, kad šią sritį daugiausia kritikuoja politikai, kurie nebeturi kuo užsiimti“, – sakė A.Kubilius.

„Jeigu yra vartotojų poreikis, tai būtų naivu jo netenkinti. Juo labiau, kad alternatyvūs pasiūlymai aplinkos apsaugai atneštų gerokai daugiau žalos“, – iš esmės pritarė B.Ropė.

Prisiminė subsidijas

Politikų žinias apie žemės ūkio niuansus atskleidė regis paprastas klausimas – ar įmanoma subalansuoti žemės ūkio gamybą, t.y. grūdinių kultūrų eksportą pakeisti didesnės pridedamosios vertės produktų eksportu?

Žemdirbiai su šypsena vertino Lietuvos žaliųjų partijos atstovo aiškinimus, kad tai padaryti būtų labai paprasta, esą tereikėtų pareguliuoti paramą ir net skirti subsidijas įvertinant gamybos sritis. Labai tikėtina, jog tokie pasiūlymai EP būtų sutikti ne su šypsenomis, o su nuostaba.

Taigi, kaip politikai išlaikė žemdirbių egzaminą sužinosime jau šį sekmadienį.  

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X