Naujienos

Kas buvo svarstoma Seimo Kaimo reikalų komitete

Lapkričio 24 dienos posėdyje Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo svarstomas didelio susidomėjimo sulaukęs projektas dėl gyvūnų gerovės politikos formavimo funkcijos bei parlamentinės kontrolės klausimai: dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano rengimo bei įsakymo dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo.

Funkcijos perleidimui nepritarė

Spalio mėnesį KRK svarstė Vyriausybės pasiūlytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kurių tikslas yra, atsižvelgiant į šios Vyriausybės programą, valstybės politikos gyvūnų augintinių gerovės srityje formavimą (taip pat kontrolę, prekybos gyvūnais augintiniais taisyklių rengimą bendradarbiaujant su VMVT) perduoti Aplinkos ministerijos (AM) kompetencijai.

Svarstymo pertrauka buvo padaryta siekiant gauti ekspertų išvadas ir pasiūlymus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija nepritaria tam, kad gyvūnų gerovės apsaugos dalykas būtų padalytas dviem ministerijoms, ūkinius gyvūnus atskiriant nuo gyvūnų augintinių. Ekspertų vertinimu, dėl to strigtų bendras koordinavimas. Neigiamas išvadas taip pat pateikė Lietuvos kinologų draugija bei UAB „Nuaras“.

Argumentuota, kad kol kas nėra visiškai aiškus gyvūno augintinio terminas, nėra aiškios ribos tarp gyvūno augintinio ir ūkinio gyvūno, apibrėžimas kinta ir plečiasi. O gyvūnų gerovės reikalavimų privalu laikytis visiems augintojams. Gamyba neprieštarauja gyvūnų gerovei – priešingai, ji yra būtina sąlyga tikintis kokybiškos produkcijos ir prieauglio.

KRK atsižvelgė į mokslininkų, visuomenės atstovų išsakytą nuomonę. Pasigedo aiškių argumentų (išskyrus politinį), kodėl funkcija turėtų būti perkelta AM. Todėl projektą nutarta atmesti. Išsakyta nuomonė, kad ŽŪM suteikus papildomų žmogiškųjų išteklių norima pažanga gyvūnų gerovės srityje būtų pasiekta efektyviau ir su mažesnėmis išlaidomis.

Svarstant šį projektą KRK yra papildomas Seimo komitetas. Toliau jį svarstys Aplinkos apsaugos komitetas, dėl siūlomų pataisų balsuos Seimas.

Darbas su Strateginiu planu tęsiasi

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano projektas Europos Komisijai turi būti pateiktas iki šių metų pabaigos, dėl to kyla įtampa, yra skaičiuojamos likusios dienos. Europos Parlamentas Strateginių planų reglamentą patvirtino tik lapkričio 23 dieną.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktore Jurgita Stakėniene po išvakarėse įvykusio susitikimo su socialiniais partneriais galėjo įvardyti ne vieną punktą, ties kuriais buvo pasiekta susitarimų. Suderinti beveik visi GAAB „aštrūs kampai“. Tolimesnis žingsnis – dabar ŽŪM įvertins galimas išmokas. Tuomet paaiškės situacija dėl krepšelio nenašių žemių ūkininkams, miškininkams.

Dėl išmokų proporcijų prireiks politinio sprendimo.

Posėdyje pripažinta, kad pasiekta didelė pažanga, bet visos žemės ūkio produkcijos augintojų grupės (ir ne tik jos) turi dar vienų ar kitų lūkesčių.

Neramu kiaulių augintojams, kad dėl išaugusių gyvūnų gerovės standartų nebūtų išstumti iš gamybos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį: sektoriui aukštesni gyvūnų gerovės reikalavimai reiškia dideles investicijas – reiktų apie 85 mln. Eur. Prisitaikyti reikės labai greitai. Didžiausias dėmesys GAAB turinyje „plotiniams“ pareiškėjams. „Grūdininkams tai būtų papildomi pinigai, o pas mus – egzistenciniai reikalai“, – pabrėžė A. Baravykas.

Didesnių lūkesčių taip pat turi Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacija ir Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacija, VVG tinklas bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“…

Tačiau dabar situacija yra dinamiška, su kiekvienu pasitarimu kasdien randami nauji sprendimai.

Įsakymas pasirašytas, bet problema liko

Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo klausimas ant KRK stalo sugrįžta jau ne pirmą kartą. Šįkart pretekstas buvo žemdirbių prašymas įpusėjus lapkričiui, kad ŽŪM ir AM pratęstų terminą, kai galima į laukus išvežti bei įterpti mėšlą. Klimatinės sąlygos tam buvo palankios. Įsakymo projektą ŽŪM paruošė, tačiau aplinkos ministras įsakymą, leidžiantį pratęsti terminą nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 1-osios, pasirašė praėjusį penktadienį (lapkričio 19 d.), vakare. Šiandien tas leidimas jau nieko vertas, nes sąlygos yra pasikeitusios: pasnigo, dirvos įmirko.

KRK buvo svarstoma – kaip padaryti, kad gamybininkai galėtų dirbti be tokios gaišaties, dviejų ministerijų leidimo ir nepakenkdami gamtai?

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė patikino, kad šis kartas, kai AM sutiko pratęsti terminą, yra išimtinis ir paskutinis. Esą priimtas sprendimas, kad apraše įvardyta rudeninė mėšlo tvarkymo data tampa nekintanti. Tokį sprendimą lemia ekspertų išvados, kitų šalių pavyzdžiai, blogėjanti vandenų būklė. Esą galima būtų datą paankstinti nebent pavasarį.

LKAA vadovas Algis Baravykas išreiškė nuomonę, kad sąlygos turėtų būti lanksčios, tai ypač aktualu didesniems gyvulininkystės ūkiams. Kai mėšlo ir srutų kiekiai dideli, jo sutvarkyti per trumpą laiką fiziškai neįmanoma, arba turėtų būti pastatytos didelės talpyklos.

X