ŽUR Naujienos

Kas buvo svarstoma Seimo KRK nuotoliniame posėdyje

Baigiantis antrai visuotinio karantino dėl KOVID-19 savaitei, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) susirinko į pirmąjį posėdį – nuotolinį. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai jame aktyviai dalyvavo. Rūpėjo išsakyti poziciją dėl padėties žemės ūkyje ir ŽŪM rengiamų sprendimų.

Apie aukojimo mygtuką

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žada keisti pasėlių deklaravimo tvarką (Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles).

Pakeitimų tikslai dvejopi. Viena jų dalis yra suprantama: patikslinti ir atnaujinti tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, sumažinti skirtingų datų skaičių. Tačiau į taisyklių projektą taip pat įtraukta naujovė, kurią norima įdiegti neišdiskutavus su socialiniais partneriais tokio sprendimo tikslingumo. Juolab, kad ir laikas iš tiesų nėra tinkamas – tiek dėl karantino padėties, tiek ir dėl to, kad yra finansinio periodo pabaiga, pareiškėjai įpratę prie nusistovėjusios deklaravimo tvarkos.

Paraiškų teikimo metu pareiškėjams bus siūloma savanoriškai skirti dalį jiems priskaičiuotos paramos sumos kuriai nors vienai ar dviem žemdirbių asociacijoms (jos turės įgyti paramos gavėjo statusą). Norint paremti asociaciją, jai nuo pareiškėjui priskaičiuotos sumos nubyrės po eurą nuo kiekvieno deklaruoto hektaro. Taisyklėse numatytas sąlyga: tuo atveju, jeigu vėliau bus nustatyta neatitikimų paraiškoje ir NMA priims sprendimą susigrąžinti paramą, iš pareiškėjo bus susigrąžinta ir ta paramos dalis, kuri buvo skirta asociacijai.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio idėja KRK narių buvo palaikyta.

ŽŪR taryba svarstė taisyklių projektą, jam nepritarė, tai patvirtino parašais, tačiau į pastabas ŽŪM neatsižvelgė.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad pasėlių deklaravimą suplakti su asociacijų veiklos rėmimu bloga idėja. Ilgametė veiklos žemės ūkio savivaldoje patirtis, tarptautinio bendradarbiavimo patirtis sako, kad siūlomas sprendimas yra epizodinis, trumpalaikis. Savanoriškas mokestis yra gerai, tačiau iš asociacijos ūkininkas turi gauti naudos. Deja, daugeliui jų neprieinamos nemokamos konsultacijos, informacija. Taip pat reikia sutarti, kaip mokestis turi būti mokamas – nuo hektarų, žmonių ar gyvulių skaičiaus. Ar vienas ūkis – vienas balsas, viena įmoka. Taip yra Vengrijoje, kai kuriose kitose šalyse. A.Svitojus apgailestauja, kad su savivaldos organizacija, kuri vienija  42 asociacijas ir atstovauja šimtus tūkstančių žmonių, valdžios institucija pozicijų nederino. Nebuvo kompromisų paieškų, diskusijų.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžia: tai yra kišimasis į savivaldos reikalus. ŽŪR yra organizacija, įkurta įstatymu. Kodėl Seimo nariai eina prieš įstatymu patvirtintą organizaciją? Gal ji nepatogi valdininkams, ar kažkuriems Seimo nariams?  Aukojimo mechanizmas kuriamas argumentuojant, kad tai lengvins aukojimo sąlygas, tarsi ūkininkai negalėtų paremti savo asociacijų ir be papildomo aukojimo mygtuko. „Anksčiau ministras yra užsiminęs apie 1 Eur/ha mokestį, bet nebuvo aiški forma, taisyklės, turinys, – ŽŪR vicepirmininkas stebisi stumiama tvarka ir tuo, kad ministras staiga susirūpino tuo, kaip savivalda apsirūpina pinigais. Gal nereikėtų kištis, kaip surenkamos aukos savivaldai. Nebuvo tokio prašymo. Patys sugalvojo. Užuot pasitarę, valdininkai nuleidžia nuleidžia tvarką savivaldai“.

„Šiandien mokesčio įvedimas gali pridaryti rūpesčių“, – mano Vytautas Buivydas, ŽŪR vicepirmininkas bei Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas. Jo pastebėjimu, deklaravimo metu ūkininkai dažnai ir taip neišvengia klaidų – tai kodą ne tą įrašo, tai varnele kažko nepažymi ar ne ten padeda. Paskui sulaukia sankcijų, praranda išmokas. Deklaravimo taisyklių keitimas dabar gali sukelti sumaištį. Vėliau iškils klausimų ir pasipiktinimo pamačius, kad gaunama išmokų suma yra sumažėjusi (o juk visi tikėjosi didesnės). Kyla ir tokios paramos asociacijoms teisėtumo klausimų: kaip pinigai bus panaudoti? V.Buivydas svarsto, kad politikai turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kur nukeliaus mokesčiai. Kita vertus, KRK posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs jaunųjų ūkininkų atstovas pasigedo politikų viešo pripažinimo, kad šiandien ūkininkai yra valstybei ypač svarbūs, lygiai kaip gydytojai ar tvarkos sergėtojai.

„Gaila. Nenorėjo išgirsti argumentų“, – apie nuviliančius KRK posėdžio rezultatus lakoniškai atsiliepė ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, kuris taip pat išreiškė nepritarimą mokesčio mygtukui.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Česlovas Tallat-Kelpša tvirtina, kad ūkiai savo asociacijas turi ne remti, o mokėti nario mokestį: „Reikia remti Maisto banką, vaikus… Verslą atstovaujančios ne pelno organizacijos pačios save turėtų finansuoti“. Keista įsivaizduoti verslo įmones atstovaujančias asociacijas paramos gavėjų registre. Jos pačios turi išlaikyti savo organizaciją ir aukoti tiems, kam to iš tiesų reikia. Tik viena asociacijos įmonė per dešimt metų paramai skyrė 400 tūkst. Eur. Pasak žvėrelių augintojų vadovo, jam sunku suprasti, kodėl ŽŪM kišasi į savivaldos veiklą ir kuo čia dėtas KRK.

Tikisi tarpininkavimo, kad galėtų dirbti

Žemės ūkį aptarnaujantys specialistai tęsia darbus, valstybės paramos neprašo. Tačiau kai kurioms veikloms reikalinga elementari pagalba, tarpininkavimas.

Žvėrelių augintojai veltui beldžiasi į bankų duris dėl paskolų. Pasak dr. Česlovo Tallat-Kelpšos, ši žemės ūkio šaka bankininkams nepatinka, yra diskriminuojama, nors verslas legalus, ekonominiai rodikliai – geri. Visa produkcija yra eksportuojama, ji sudaro net 10 proc. šalies žemės ūko produkcijos eksporto. Tačiau dabar dėl koronaviruso pandemijos įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Per metus įprastai vyksta dešimt pardavimo sesijų, o šiemet nebuvo dar nė vienos. Sandėliai pilni praėjusių metų produkcijos.

Seimo narių tarpininkavimo dėl trūkstamų asmens higienos apsaugos priemonių prašė Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija. Jos prezidentas prof. Audrius Kučinskas sako, kad asociacija ėmėsi iniciatyvos sudaryti bendrą užsakymą, tikėjosi, jog taip bus lengviau. Sulaukė apie 200 specialistų skambučių. Reikėtų daugiau nei 200 tūkst. vienkartinių pirštinių, daugiau nei 150 tūkst. kaukių. Deja, paieškos Lietuvoje baigėsi nesėkme – įmanoma rasti asmens apsaugos priemonių, tačiau kainos yra gerokai per didelės. „Veterinarijos gydytojai per kelis ūkius važiuoja, respiratorių reikia kelių, juos keisti kas 3 val. Po kiekvieno darbo būtina keisti pirštines, kai kur reikia vienkartinių chalatų“, – apie specialistams būtinas saugos priemones, kurių komplektą turi papildyti ir akiniai bei skydelis, kalba A.Kučinskas. Pasak jo, į šį nuskriaustą sektorių patenka ir sėklintojai. Tai specialistai, kurie kasdien darbe.

Apsirūpinimo maistu aspektas

Seimo komitete taip buvo kalba apie gyventojų aprūpinimo maistu užtikrinimą. Vyriausybė, kaip žinoma, paskelbė, jog prireikus imsis reguliuoti bazines pagrindinių produktų kainas.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pasiūlė atnaujinti diskusijas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo. Dėl karantino padėties, sustojus įvairiems verslams, nepasiturinčių žmonių daugės. Tiems, kurių pajamos buvo nedidelės, bus dar sunkiau. A.Baravyko įsitikinimu, atpiginti maisto produktus būtų geriausia parama: „Kitos ES šalys tą praktiką taiko. Mūsų kalbos apie kainų reguliavimą, kainų lubas – komunistinė retorika. Jei būtų pakankamai produktų šalies viduje, gamintojas neturėtų galimybės pakelti kainą“.

Apie PVM sumažinimą ir anksčiau ne kartą buvo diskutuojama, tačiau visos iniciatyvos buvo užgesinamos. Europoje yra pavyzdžių, kur taikomas 5 proc. ir net nulinis PVM tarifas. ŽŪR vicepirmininko požiūriu, ir mūsų valstybėje to nereikėtų bijoti, ypač dabar.

X