Kodėl reikia naujos reformos?

Kodėl reikia naujos reformos?

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – viena iš seniausių Europos Sąjungos (ES) politikos krypčių, kurios tikslus – užtikrinti geros kokybės, saugių bei įperkamų maisto produktų tiekimą ir paramą Europos ūkininkams – pavyko sėkmingai įgyvendinti. Nuo 1962 m. BŽŪP buvo daugybę kartų pertvarkoma ir tik dėl savo lankstumo ji vis dar yra aktuali. Pasauliui sparčiai žengiant į priekį kyla vis naujų iššūkių, kurie aktualūs ne tik ūkininkams, bet ir visai visuomenei. Dėl klimato kaitos, kainų svyravimo, politinio ir ekonominio nestabilumo, didėjančios pasaulinės prekybos svarbos ūkininkams tenka kasdien mokytis, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, todėl teisės aktų leidėjai turi padėti jiems prisitaikyti prie šių pokyčių ir parengti paprastas bei aiškias teisės normas, kurios bus taikomos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Europos žemės ūkio politika pavertė Europos Sąjungą žemės ūkio maisto produktų pramonės milžine: ES pirmauja pasaulyje pagal žemės ūkio maisto produktų eksportą, o jos kulinarinis paveldas bei maisto produktai ir gamintojų meistriškumas pelnė jai neprilygstamą reputaciją. Tačiau ES negali tenkintis vien pasiektais laimėjimais, nes sėkmė gali užgožti daug sunkumų.

BŽŪP turi nubrėžti perėjimo prie darnesnio žemės ūkio gaires. BŽŪP turi padėti didinti sektoriaus atsparumą krizėms ir remti ūkininkų pajamas bei užtikrinti jų pajėgumą išlikti. Bendroje žemės ūkio politikoje daug dėmesio turi būti skiriama skaitmeninėms inovacijoms, kurios palengvina kasdienį ūkininkų darbą, mažina biurokratinę naštą ir gali padėti užtikrinti šiam sektoriui ypač reikalingą kartų kaitą. BŽŪP turi stiprinti Europos kaimo vietoves, nes jos yra Europos tradicijų ir šeimos ūkininkavimu pagrįsto modelio pagrindas.

Siekiant priartinti BŽŪP prie tų, kurie ją taiko praktiškai, šiandien paskelbtame komunikate pateikiamos gairės, kaip siekti minėtų tikslų ir spręsti naujus uždavinius nustatant mažiau privalomų taisyklių ir laikantis didesnio subsidiarumo valstybių narių lygmeniu.

Kaip galima tartis dėl persvarstytos politikos, jei neaišku, koks bus biudžetas ir kita daugiametė finansinė programa?

Pinigai yra priemonė tikslui pasiekti. Komunikate nagrinėjama, kaip BŽŪP skiriamas lėšas būtų galima naudoti efektyviau. Metas apsvarstyti mūsų tikslus ir būsimą politikos struktūrą. Tokios diskusijos nedarys poveikio Komisijos pasiūlymui dėl kitos daugiametės finansinės programos, kurį numatyta pateikti 2018 m. gegužės mėn.

Kodėl komunikate kai kurie klausimai nėra aptarti išsamiau?

Komunikate aptariami būsimi uždaviniai ir galimybės, pateikiamos gairės ir nurodomos tirtinos kryptys. Per artimiausius mėnesius reikės išsamiau aptarti bei patobulinti jame aptartas kryptis ir patikslinti sąvokas. Komunikate siūloma nustatyti mažiau privalomų taisyklių ir laikytis didesnio subsidiarumo – dėl praktinio šių principų įgyvendinimo Komisija ketina toliau tartis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir teisės aktų leidėjais.

Kas bus toliau?

Per artimiausius mėnesius, kol bus rengiama kita daugiametė finansinė programa, toliau bus tariamasi dėl konkrečių būsimos politikos tikslų, struktūros bei koncepcijos ir atliekamas su jais susijęs darbas. Siekiant išnagrinėti įvairias galimybes, pirmiausia bus atliekamas poveikio vertinimas. Šiuo tikslu bus naudojamasi suinteresuotųjų subjektų ir piliečių pateikta informacija (pavyzdžiui, informacija, gauta per 2017 m. surengtas viešas konsultacijas, vykdant programą REFIT, per „Korkas 2.0“ konferenciją „BŽŪP: išsakykite savo nuomonę“) ir aktyviau renkami bei apdorojami faktiniai duomenys. 2018 m. gegužės mėn. ketinama pristatyti kitą daugiametę finansinę programą, o iki 2018 m. vasaros turėtų būti pateikti teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai dėl būsimos BŽŪP.

Kaip būsima BŽŪP padės sumažinti valstybių narių ūkininkams ir administracijoms tenkančią naštą?

Kas norėtų matuoti savo gyvatvores dėl to, kad „Briuselis taip liepė“? Kodėl Italijos ūkininkui turėtų būti taikomi tokie patys aplinkos apsaugos reikalavimai kaip Suomijos ūkininkui, nors jie ūkininkauja labai skirtingomis sąlygomis?

Būsima BŽŪP turės bendrus tikslus ir bendrą tiems tikslams pasiekti skirtų priemonių rinkinį. Iš šio bendro priemonių rinkinio valstybės narės nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu galės pasirinkti pageidaujamą galimų priemonių derinį ES lygmeniu nustatytiems tikslams pasiekti.

Perėjus nuo universalaus prie individualaus modelio sumažės ES reikalavimų – liks tik būtiniausieji. Valstybės narės įvertins faktinius ūkininkų poreikius ir į juos bus atsižvelgta rengiant ES lygmeniu tvirtinamą BŽŪP strateginį planą. Mūsų siekis – su mūsų kaimo vietovėmis ir mūsų ūkininkais sudaryti pasitikėjimo paktą.

Dar daugiau dėmesio bus skiriama ūkininkų konsultavimo paslaugoms, be to, bus baigta diegti geoerdvinių paramos paraiškų sistema, todėl bus paprasčiau teikti paramos paraiškas ir taikyti investavimo priemones.

Kaip šis naujas modelis bus taikomas praktiškai?

Atsižvelgdama į ES sutartyje nustatytus įpareigojimus, taip pat į jau sutartus tikslus ir tikslinius rodiklius (pavyzdžiui, į aplinkos apsaugos bei kovos su klimato kaita tikslus (COP 21) ir į įvairius darnaus vystymosi tikslus), Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius BŽŪP tikslais grindžiamus politikos parametrus.

Kiekviena valstybė narė turėtų parengti BŽŪP strateginį planą, kuris apimtų I ir II ramsčių intervencijos priemones. Šiame plane bus labiau atsižvelgiama į vietos sąlygas ir poreikius, o BŽŪP intervencijos priemonės bus pritaikytos ES tikslams taip, kad jų indėlis siekiant tų tikslų būtų kuo didžiausias. Be to, valstybės narės taip pat turės daugiau galimybių prisidėti kuriant paramos gavėjams skirtą atitikties užtikrinimo ir kontrolės sistemą (įskaitant patikrinimus ir sankcijas).

Šie strateginiai planai bus ruošiami ne atskirai, o laikantis tam tikros aiškios procedūros. Juos vertinti ir tvirtinti turėtų Komisija. Tai padės kuo labiau padidinti BŽŪP vaidmenį siekiant ES prioritetų ir tikslų, taip pat padės siekti valstybių narių klimato ir energetikos sričių tikslų. Be to, tai padidintų ES kuriamą pridėtinę vertę ir padėtų išsaugoti tinkamai veikiančią žemės ūkio vidaus rinką.

Nors valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau atsakomybės ir sugriežtinta jų atskaitomybė dėl BŽŪP tikslų vykdymo ir atitikties sutartiems tiksliniams rodikliams užtikrinimo, naujasis modelis ir toliau garantuos vienodas sąlygas, o kartu bus išsaugotas bendrasis politikos pobūdis ir du jos ramsčiai.

Ar tai pirmasis žingsnis siekiant grąžinti BŽŪP valdymą valstybėms narėms?

Tai, kad ES sukuria pridėtinę vertę, niekada nekėlė abejonių. BŽŪP tebėra viena iš pagrindinių ES politikos sričių. Būtina laikytis pragmatiško požiūrio: negalima visų matuoti vienu matu. Kokios yra vietos sąlygos? Kokiomis sąlygomis ūkininkai vykdo savo veiklą? Reikia pripažinti, kad žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų gamybos potencialas, klimato, aplinkos ir socialinės bei ekonominės sąlygos skiriasi visoje ES. Į Europos įvairovę būtina deramai atsižvelgti, o ne stengtis primesti vieną bendrą modelį.

Nuo 2017 m. vasario iki gegužės mėn. ES konsultavosi su visuomene internetu. Iš surinktų duomenų matyti, kad visuomenė labai palankiai vertina pridėtinę žemės ūkio politikos valdymo Europos lygmeniu vertę, nes tai užtikrina vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje. Tik bendra europinė strategija gali padėti žemės ūkiui veiksmingiau spręsti bendrus uždavinius – saugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita. Per konsultacijas buvo dažnai minimas poreikis visoje ES išlaikyti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat poreikis taikyti bendrą keitimosi gerąja patirtimi sistemą.

Nors konkrečios priemonių įgyvendinimo sąlygos bus nustatytos nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, ES lygmeniu bus parengta aiški reguliavimo ir biudžeto sistema. Ji reikalinga siekiant užtikrinti, kad mūsų bendrų tikslų būtų siekiama taikant bendras priemones bei laikantis ES sutarčių, ir vykdyti su klimato kaita ir darniu vystymusi susijusius ES tarptautinius įsipareigojimus.

Kodėl BŽŪP svarbi aplinkai?

Žemės ūkio reikmėms skirti plotai užima beveik pusę ES teritorijos, todėl toje teritorijoje vykdoma žemės ūkio veikla yra labai glaudžiai susijusi su aplinka. Viena vertus, žemės ūkio veiklai būtini gamtos ištekliai (pavyzdžiui, dirvožemis, vanduo, oras ir biologinė įvairovė) ir jai labai didelę įtaką daro klimatas. Kita vertus, žemės ūkio veikla formuoja aplinką, kurioje yra vykdoma: visų pirma dėl to, kad jos reikmėms naudojami gamtos ištekliai, o antra, vykdant tą veiklą kuriamas ir saugomas kraštovaizdis, kuris yra Europos įvairovės atspindys ir svarbi laukinės gyvūnijos buveinė.

BŽŪP turi svarbią funkciją – užtikrinti, kad ūkininkavimo ryšys su aplinka ir klimatu būtų abipusiškai kuo naudingesnis. Be to, kai kuriais atvejais parama skiriama kaimo vietovėse veiklą vykdančioms ne žemės ūkio įmonėms, kurios gali daryti poveikį aplinkai (pavyzdžiui, miškų sektoriuje ir kitose bioekonomikos srityse).

Būsima BŽŪP turi skatinti ir remti klimatui palankų ūkininkavimą, o darnumas turi būti svarbiausias jos prioritetų ir veiksmų elementas.

Kaip būsimoje BŽŪP numatyta padėti ūkininkams saugoti aplinką?

Pagrindinis tokio rėmimo principas – pagal BŽŪP paramą gaunantys ūkininkai turės taikyti įvairią klimatui ir aplinkai palankią praktiką. Valstybės narės nustatys išsamią tos praktikos taikymo tvarką, atsižvelgdamos ne tik į poreikį įgyvendinti ES lygmens tikslus, bet ir į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas. Rengiant sistemą bus atsižvelgta į veiksmingiausius dabartinės BŽŪP elementus, tačiau ES teisės aktuose bus numatyta mažiau taisyklių ir jos bus supaprastintos.

Bazinę gerąją praktiką atitinkanti aplinką tausojanti veikla bus remiama pagal sistemas, kurias ūkininkai taikys savanoriškai, o viršijus tą gana bazinį lygį bus taikomos pažangesnės sistemos. Rengti tas sistemas vėlgi turės valstybės narės – jos turės užtikrinti, kad būtų pasiekti nacionalinėms, regioninėms ir vietos sąlygoms pritaikyti ES tikslai.

Bendroje žemės ūkio politikoje taip pat daug dėmesio bus skiriama mokslinių tyrimų, inovacijų, mokymo potencialo išnaudojimui ir naudojimuisi rekomendacijomis, kaip geriau saugoti aplinką ir klimatą, be kita ko, didinant išteklių naudojimo efektyvumą.

Jei vykdyti aplinkosaugos įsipareigojimus patikite valstybėms narėms, kaip galite užtikrinti, kad ūkininkams bus sudarytos vienodos sąlygos? Ar galiausiai bus taikomos 28 skirtingos sistemos?

Šiandien skelbiamas komunikatas – tai svarbus žingsnis siekiant pertvarkyti BŽŪP įgyvendinimo sistemą. Vykdydama įsipareigojimą taikyti subsidiarumo principą ir supaprastinti taisykles Komisija tikrins nacionalinius arba regioninius planus, kad įsitikintų, ar priimti sprendimai nėra akivaizdžiai klaidingi ar netinkami veiklos tikslams pasiekti ir pagrindiniams ES reikalavimams įvykdyti. Komisija vertins ir tvirtins nacionalinius arba regioninius strateginius planus, kad kuo labiau padidintų BŽŪP vaidmenį siekiant ES prioritetų bei tikslų ir įgyvendinant valstybių narių klimato ir energetikos sričių tikslus. Tai svarbu užtikrinant, kad būtų toliau laikomasi bendro požiūrio į aplinkos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimą visose valstybėse narėse. Vienintelė šiomis aplinkybėmis perspektyvi politikos galimybė yra siekiamų tikslų užmojo didinimas.

Komisija taip pat išlaikys savo pagrindines funkcijas, t. y. sutarčių sergėtojos ir institucijos, kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už ES biudžeto valdymą, be to, tikrindama nacionalinius arba regioninius planus Komisija įvertins visas galimybes išvengti perteklinio reglamentavimo.

Ar išliks du BŽŪP ramsčiai (pirmasis – tiesioginės išmokos ir rinkos priemonės, antrasis – kaimo plėtra)?

Tie du ramsčiai yra vienas kitą papildantys BŽŪP elementai ir turėtų išlikti. Jie sudaro BŽŪP pagrindą ir yra susiję su dviejų pagrindinių rūšių intervencija. Pagal pirmąjį ramstį ūkininkams kasmet skiriamos tiesioginės išmokos ir taikomos rinkos priemonės su sąlyga, kad jie laikosi bendrųjų taisyklių ir siekia aplinkosaugos tikslų. Antrasis ramstis yra daugiametė lanksti investicijų priemonė, geriau pritaikyta prie kiekvienos valstybės narės vietos sąlygų. Ji visų pirma taikoma ilgesnės trukmės projektams remti.

Kaip galėtume užtikrinti, kad būsima BŽŪP būtų teisingesnė ir kad maži ir vidutiniai ūkiai gautų reikiamą paramą?

2015 m. – pirmaisiais paskutinės BŽŪP reformos įgyvendinimo metais – 20 proc. ūkininkų gavo maždaug 80  proc. tiesioginių išmokų. Suprantama, kad viešose diskusijose tai kelia susirūpinimą dėl ekonominio veiksmingumo ir socialinio teisingumo.

Tačiau tai terodo žemės nuosavybės koncentraciją ir paramos pobūdį (parama daugiausia skiriama už plotą). Be to, daugiau kaip pusė paramos gavėjų yra labai maži ūkiai, o didžioji dalis išmokų (72 proc. 2015 m.) tenka vidutinio dydžio profesionaliems (šeimos) ūkiams (nuo 5 iki 250 ha), kurie valdo didžiąją dalį ES žemės ūkio paskirties žemės (71 proc.). Tad jiems tenka didžiausia atsakomybė už viešųjų gėrybių teikimą ir aplinkos apsaugą.

Vis dėlto Komisija yra pasirengusi apsvarstyti, kokiais būdais būtų galima veiksmingiau rinktis tiesioginių išmokų gavėjus ir užtikrinti tikslingesnį ūkininkų pajamų rėmimą visoje ES, kaip minima Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities. Reikėtų išsamiau apsvarstyti šias galimybes (sąrašas nėra baigtinis):

• privalomai apriboti tiesioginių išmokų dydį, atsižvelgiant į darbo jėgą, kad nebūtų neigiamo poveikio darbo vietoms,
• taip pat būtų galima nustatyti laipsniškai mažinamas išmokas kaip būdą mažinti paramą didesniems ūkiams,
• daugiau dėmesio skirti perskirstymo išmokoms, kad būtų galima tikslingai teikti paramą, pavyzdžiui, mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams,
• užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikriems ūkininkams, daugiausia tiems, kurie aktyviai ūkininkauja ir iš to užsidirba pragyvenimui.

Ar ūkininkams visoje ES bus taikoma vienoda tvarka?

BŽŪP padeda užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikriems ūkininkams, aktyviai ūkininkaujantiems ir taip užsidirbantiems pragyvenimui, tačiau kartu ji turi padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi „[ES] narių – didelių ar mažų, Rytų ar Vakarų, Šiaurės ar Pietų – lygybės“ principo, kurį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris priminė savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį.

Tai reiškia, kad turėtų sumažėti valstybėms narėms pagal BŽŪP skiriamos paramos skirtumų. Nors reikia pripažinti, kad santykinės darbo ir žemės sąnaudos visoje ES labai skiriasi, o ir žemės ūkio potencialas yra nevienodas, visiems ES ūkininkams kyla panašių su rinkos kintamumu, aplinka ir klimatu susijusių sunkumų.

Koks BŽŪP vaidmuo didinant kaimo gerovę?

BŽŪP daro poveikį ne tik ūkininkavimo sektoriui – ji padeda kelti kaimo vietovių ekonomiką ir didinti kaimo gerovę. Pavyzdžiui, iš kaimo plėtros fondų gali būti remiamas amatininkų įsikūrimas. Naujoms darbo vietoms kurti ir augimo potencialui kaimo vietovėse didinti galėtų būti remiamos naujos kaimo vertės grandinės, pavyzdžiui, švari energija, besiformuojanti bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas, investicijos į infrastruktūrą, gamtos turtus ir žmogiškąjį kapitalą, įskaitant profesinį mokymą, naujų įgūdžių ugdymo programas, kokybišką švietimą ir ryšį. Pažangieji kaimai – tai naujovė, kuri bendruomenėms padės spręsti nepakankamos infrastruktūros problemą ir didinti užimtumą.

Kaip Komisija gali skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą ir kartų kaitą šiame sektoriuje?

Kartų kaitos užtikrinimo klausimas turėtų būti vienas iš naujosios politikos programos prioritetų, tačiau veiksmingiausiai šį klausimą spręsti gali valstybės narės: naudotis savo įgaliojimais, susijusiais su žemės reglamentavimu, mokesčiais, paveldėjimo teise ar teritorijų planavimu. Bendroje žemės ūkio politikoje valstybėms narėms turėtų būti numatyta laisvė rengti individualiems jų jaunųjų ūkininkų poreikiams pritaikytas programas.

BŽŪP strateginiuose planuose būtų galima numatyti paramą įgūdžiams lavinti, žinioms kaupti, taip pat paramą inovacijoms, verslo plėtrai ir investicijoms. Į bendrą žemės ūkio politiką taip pat reikėtų įtraukti ES paramos pirmajam įsisteigimui sistemą, kad padėtų sumažinti riziką, kylančią pirmaisiais ūkininkavimo metais. Reikėtų sudaryti palankias sąlygas naudotis ūkių investicijoms ir apyvartiniam kapitalui remti skirtomis finansinėmis priemonėmis, be to, tos priemonės turėtų būti geriau pritaikytos prie investavimo poreikių ir naujiems rinkos dalyviams būdingos didesnės rizikos. Naujajai ūkininkų kartai teikiamą paramą būtų galima derinti su tinkamomis paskatomis, kuriomis vyresniajai kartai būtų padedama lengviau užbaigti veiklą, perduoti žinias iš kartos į kartą, ir būtų palengvintas ūkių perėmimo planavimas.

Kodėl pagal BŽŪP reikia remti inovacijas? Kokie yra tokio sprendimo argumentai?

Žemės ūkis ir ES kaimo vietovės susiduria su daugybe problemų, kurioms spręsti reikia naujų sprendimų. Mums reikia geresnių rekomendacijų ir daugiau inovacijų. Siekiant sumažinti kaimo vietovių, kurioms reikia skaitmeninių inovacijų, geresnio ryšio ir naujų technologijų tiekėjų, atotrūkį, moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti labiau pritaikyti visuomenės poreikiams.

Pavyzdžiui, siekiant kuo anksčiau diagnozuoti gyvūnų ligas, užtikrinti jų prevenciją ir sumažinti gydymo poreikį, būtų galima naudoti jutiklius. Turėdami galimybę gauti tikralaikės informacijos apie saulės šviesos intensyvumą, dirvožemio drėgmę, rinkas, bandų valdymą ir kt. ūkininkai gali greičiau priimti geresnius sprendimus.

Būtų tikslinga mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bendradarbiauti ES lygmeniu. Mokydamiesi iš patirties, įgytos įvairiose ES šalyse, galėsime sukaupti geresnių žinių ir sparčiau diegti inovacijas.

Kokios paramos ūkininkai gali tikėtis iš būsimos BŽŪP kintančios rinkos ir krizės atvejais?

Sanitarinės ar fitosanitarinės krizės, su klimato kaita susiję reiškiniai ar rinkos kintamumas – šie dalykai ūkininkams reiškia didelę riziką ir mažesnes pajamas. Komisija visuomet palaikė ir palaikys ūkininkus – tai liudija du paskutiniai solidarumo priemonių rinkiniai, kurių kiekvieno vertė yra 500 mln. EUR, – tačiau padažnėjusios rizikos problemai spręsti reikalingas sistemiškesnis požiūris.

Ūkininkavimo sektoriui reikalinga tinkama rizikos valdymo sistema, apimsianti ES lygmens paramą ir valstybių narių nacionalines priemones bei privačiojo sektoriaus priemones.

Pavyzdžiui, būtų galima parengti konkrečiam sektoriui skirtą pajamų stabilizavimo priemonę ir numatyti mažesnius ribinius nuostolių dydžius, kuriais remiantis priimamas sprendimas skirti kompensacijas. Dėl tokios galimybės minėta rizikos valdymo sistema būtų patrauklesnė ir ūkininkams, ir administracijoms. Kartu reikia nuodugniai įvertinti, ar tikrai būtina numatyti naujų rūšių paramą ar priemones. Siekiant pasidalyti rizika, turėtų būti skatinamas ūkininkų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas maisto tiekimo grandinėje, įskaitant rizikos paskirstymą tarpusavyje ir integruotas paslaugas.

Koks bus ES rizikos valdymo platformos pobūdis?

Tai, kad ūkininkai ir kiti suinteresuotieji subjektai yra prastai informuoti apie esamas priemones ir turi gana nedaug jų įgyvendinimo patirties, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl per pastaruosius kelerius metus rizikos valdymo priemonėmis taip ir nebuvo deramai pasinaudota.

Žiniomis ir gerąja patirtimi dalytis skirta ES rizikos valdymo platforma galės naudotis visi susiję subjektai: ūkininkai ir valdžios institucijos, mokslinių tyrimų įstaigos ir privačiojo sektoriaus subjektai (pavyzdžiui, draudimo bendrovės).

Komisija prireikus atliks tarpininkės funkciją ir sukurs tą platformą specialiai jai skirtoje interneto svetainėje.

Naudojantis ta platforma bus sudaromos ekspertų grupės, darbo grupės, rengiami konkrečioms su rizikos valdymu susijusioms temoms skirti seminarai ir renginiai, pavyzdžiui, dėl nuostolių apskaičiavimo taikant rodikliais pagrįstas sistemas. Be to, ši platforma suteiks galimybę sukaupti informacijos apie privačiąsias ar viešąsias iniciatyvas, susijusias su rizikos valdymu vietos lygmeniu, ir atitinkamą darbą kitose politikos srityse, pavyzdžiui, prisitaikymo prie klimato kaitos, žemės ūkio meteorologijos srityje ir t. t.

Kodėl BŽŪP turėtų skatinti investicijas ir kaip finansinės priemonės gali padėti ūkininkams?

Konkurencingumui, inovacijoms, prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui, žemės ūkio ir kaimo vietovių darnumui užtikrinti būtina lanksti BŽŪP investicijų priemonė.Ūkiui modernizuoti, naujoms technologijoms diegti, drėkinimo sistemoms atnaujinti reikia daug išankstinių lėšų – negalima tikėtis, kad tokias brangias finansavimo operacijas ūkininkai atliks patys. Investicijų poreikis šiame sektoriuje didėja, tačiau viešųjų lėšų, iš kurių skiriamos dotacijos, jam patenkinti nepakanka. Apytikriais skaičiavimais, žemės ūkio finansavimo srityje trumpalaikėms paskoloms trūksta 1,6–4,1 mlrd. EUR, o ilgalaikėmis paskoloms trūksta 5,5–14,8 mlrd. EUR.

Ūkininkams (pavyzdžiui, smulkiems valdų savininkams, naujiems rinkos dalyviams ir kt.) arba žemės ūkio maisto produktų gamintojams, kuriems sunku gauti reikiamų lėšų verslui pradėti arba plėtoti, gauti finansavimą gali padėti finansinės priemonės, kaip antai paskolos, garantijos ir nuosavo kapitalo fondai. Sujungus ES ir privačiojo sektoriaus lėšas poveikis būtų didesnis, t. y. padidėtų investicijos (finansinis svertas).