Komisija patvirtino Lietuvos parengtas 150 mln. EUR vertės ekonomikos rėmimo per koronaviruso protrūkį schemas

Europos Komisija patvirtino dvi Lietuvos parengtas pagalbos schemas, skirtas Lietuvos ekonomikai remti per koronaviruso protrūkį. Schemos patvirtintos pagal 2020 m. kovo 19 d. Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d.

Už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager nurodė: „Lietuvos parengtos 150 mln. EUR vertės schemos leis palankiomis sąlygomis teikti paskolas, siekiant padėti įmonėms patenkinti neatidėliotinus apyvartinio kapitalo poreikius ir šiuo sudėtingu laiku tęsti veiklą. Toliau glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis užtikrinama, kad nacionalines paramos priemones būtų galima įgyvendinti laiku, koordinuotai, veiksmingai ir laikantis ES taisyklių.“

Lietuvos paramos priemonės

Lietuva pranešė Komisijai apie dvi paramos schemas, kurių bendras numatomas biudžetas pagal laikinąją sistemą yra 150 mln. EUR. Priemonėmis, kurias siūlo nacionalinė skatinamojo finansavimo bendrovė INVEGA, siekiama užtikrinti likvidumą subsidijuojamų paskolų forma nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms, visų pirma:

i) Pirmoji priemonė, kuri mažosioms ir vidutinėms įmonėms siūloma per finansinius tarpininkus, sudarys palankesnes sąlygas įmonėms, patiriančioms grynųjų pinigų trūkumą, gauti finansavimą subsidijuojamų paskolų forma.

ii) Antroji priemonė, kuri tiesiogiai teikiama įmonėms, yra susijusi su paskolomis neapmokėtoms sąskaitoms faktūroms apmokėti.

Komisija nustatė, kad abi Lietuvos priemonės atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas. Visų pirma: i) pagrindinė paskolos suma vienai įmonei neviršija sumos, kurios reikia jos likvidumo poreikiams artimiausioje ateityje patenkinti, ii) paskolos bus teikiamos tik iki šių metų pabaigos, iii) paskolų trukmė neviršys trejų metų ir iv) palūkanų normos atitiks žemiausias ribas, kaip nustatyta laikinojoje sistemoje.

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonės yra būtinos, tinkamos ir proporcingos valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Tuo remdamasi Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Pagrindiniai faktai

Komisija priėmė laikinąją sistemą, siekdama sudaryti sąlygas valstybėms narėms naudotis visomis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad jos galėtų remti ekonomiką per koronaviruso protrūkį. Laikinojoje sistemoje su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d., numatyta tokių rūšių pagalba, kurią gali teikti valstybės narės:

i) tiesioginės dotacijos, nuosavo kapitalo injekcijos, atrankinės mokesčių lengvatos ir išankstiniai mokėjimai skubiems likvidumo poreikiams patenkinti: iki 100 000 EUR – pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonei, iki 120 000 EUR – žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonei ir iki 800 000 EUR – visuose kituose sektoriuose veikiančiai įmonei. Valstybės narės taip pat gali suteikti paskolų be palūkanų ar visą riziką dengiančių paskolų garantijų, kurių nominalioji vertė siekia iki 800 000 EUR vienai įmonei, išskyrus pirminės žemės ūkio produktų gamybos ir žuvininkystės bei akvakultūros sektorius – čia atitinkamai taikomos 100 000 EUR ir 120 000 EUR ribos vienai įmonei;

ii) valstybės garantijos įmonių paimtoms paskoloms, siekiant užtikrinti, kad bankai ir toliau teiktų paskolas klientams, kuriems tų paskolų reikia. Šiomis valstybės garantijomis galima padengti iki 90 proc. paskolų rizikos ir padėti įmonėms patenkinti neatidėliotinus apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius;

iii) subsidijuojamos valstybės paskolos įmonėms su įmonėms palankiomis palūkanų normomis. Šios paskolos gali padėti įmonėms nedelsiant patenkinti apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius;

iv) apsaugos priemonės bankams, kurie teikia valstybės pagalbą realiajai ekonomikai: tokia pagalba laikoma tiesiogine pagalba bankų klientams, o ne patiems bankams, be to, pateikiamos gairės, kaip užtikrinti kuo mažesnį bankų konkurencijos iškraipymą;

v) valstybinis trumpalaikis eksporto kredito draudimas visose šalyse, nereikalaujant, kad atitinkama valstybė narė įrodytų, jog atitinkamos šalies rizika laikinai neparduotina;

vi) parama su koronavirusu susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai tiesioginėmis dotacijomis, grąžintinais avansais arba mokesčių lengvatomis siekiant įveikti dabartinę sveikatos krizę. Valstybių narių tarpvalstybiniams projektams galės būti skiriama didesnė parama.

vii) parama bandymo įrenginiams statyti ir jų gamybos apimčiai didinti, kad būtų kuriami ir iki pirmo pramoninio diegimo prieš masinę gamybą išbandomi kovai su koronaviruso protrūkiu reikalingi produktai (įskaitant vakcinas, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir apsauginius drabužius). Tai gali būti tiesioginės dotacijos, mokesčių lengvatos, grąžintini avansai ir nuostolių padengimo garantijos. Įmonės galės gauti didesnę paramą, jei jų investicijas rems daugiau nei viena valstybė narė arba jei investicijos bus įgyvendintos per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo;

viii) parama kovai su koronaviruso protrūkiu reikalingų produktų gamybai tiesioginėmis dotacijomis, mokesčių lengvatomis, grąžintinais avansais ir nuostolių padengimo garantijomis. Įmonėms galės gauti didesnę paramą, jei jų investicijas rems daugiau nei viena valstybė narė arba jei investicijos bus įgyvendintos per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo;

ix) tikslinė parama atidedant mokesčių mokėjimą ir (arba) sustabdant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, teikiama labiausiai nuo protrūkio nukentėjusiems sektoriams, regionams ar tam tikrų rūšių įmonėms;

x) tikslinė parama teikiant darbo užmokesčio subsidijas darbuotojams: parama teikiama nuo protrūkio labiausiai nukentėjusių sektorių ar regionų įmonėms, kurios priešingu atveju turėtų atleisti darbuotojus.

Laikinoji sistema leidžia valstybėms narėms tarpusavyje derinti visas paramos priemones, išskyrus paskolas ir tos pačios paskolos garantijas, viršijančias laikinojoje sistemoje numatytas ribas. Ji taip pat suteikia valstybėms narėms galimybę derinti visas pagal laikinąją sistemą suteiktas paramos priemones su esamomis priemonėmis, pagal kurias per trejus fiskalinius metus galima skirti iki 25 000 EUR dydžio de minimis pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms, per trejus fiskalinius metus – iki 30 000 EUR žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms ir per trejus fiskalinius metus – iki 200 000 EUR visų kitų sektorių įmonėms. Tuo pat metu valstybės narės turi įsipareigoti vengti neteisėto paramos priemonių, skirtų toms pačioms įmonėms, sumavimo, kad parama būtų tik jų faktiniams poreikiams patenkinti.

Be to, laikinąja sistema papildoma nemažai kitų valstybėms narėms jau prieinamų galimybių mažinti koronaviruso protrūkio socialinį ir ekonominį poveikį laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių. Šios galimybės išdėstytos 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate dėl suderinto ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį. Pavyzdžiui, valstybės narės gali priimti plačiu mastu taikytinų įmonėms naudingų pakeitimų (pvz., visuose sektoriuose atidėti mokesčių mokėjimą arba subsidijuoti sutrumpintą darbo laiką), kuriems netaikomos valstybės pagalbos taisyklės. Jos taip pat gali skirti įmonėms kompensacijas už žalą, patirtą dėl koronaviruso protrūkio ir tiesiogiai jo sukeltą.

Ši laikinoji sistema bus taikoma iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą, Komisija iki to laiko įvertins, ar sistemos taikymą reikia pratęsti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.