EK sukurta tyrėjams skirta dalijimosi duomenimis platforma pradeda darbą
balandžio 21, 2020

2020 m. balandžio 21 d.  Europos Komisija kartu su keliais partneriais pasiūlė naudotis nauja Europos COVID-19 duomenų platforma, padėsiančia sparčiai rinkti mokslinių tyrimų duomenis ir dalytis jau turimais duomenimis. Ši platforma, sukurta įgyvendinant veiksmų planą „ERAvsCorona“, yra svarbus tolesnis ES veiksmų, kuriais remiami Europos ir viso pasaulio tyrėjai, kovojantys su koronaviruso protrūkiu, etapas.

Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel sakė: Pradėjusi veikti Europos COVID-19 duomenų platforma – svarbi konkreti priemonė bendradarbiavimui kovos su koronavirusu klausimais stiprinti. Atsižvelgiant į ilgametę mūsų specializuotą paramą atvirajam mokslui ir prieigai, dabar pats laikas įdėti daugiau pastangų ir susivienyti su mūsų tyrėjais. Bendromis pastangomis geriau suprasime, diagnozuosime ir ilgainiui įveiksime pandemiją.

Naujoji platforma taps atvira, patikima ir adaptyvia Europos ir pasaulio terpe, kurioje tyrėjai galės laikyti duomenų rinkinius, pavyzdžiui, nukleotidų sekas, baltymų struktūras, ikiklinikinių bei klinikinių tyrimų ir epidemiologinius duomenis, ir jais dalytis. Ši platforma – Europos Komisijos, Europos molekulinės biologijos laboratorijos Europos bioinformatikos instituto (EMBL-EBI), Europos gamtos mokslų infrastruktūros, skirtos biologinei informacijai (ELIXIR), projekto COMPARE ir ES valstybių narių bei kitų partnerių bendradarbiavimo vaisius.

Galimybė sparčiai ir atvirai dalytis duomenimis gerokai paspartina mokslinius tyrimus ir atradimus – taip sudaromos sąlygos veiksmingai reaguoti į ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso.Europos COVID-19 duomenų platforma atitinka Pareiškime dėl dalijimosi duomenimis susiklosčius ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai nustatytus principus ir žymi Komisijos įsipareigojimą atverti prieigą prie atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų ir atvirojo mokslo – taip siekiama didinti mokslo veiksmingumą, patikimumą ir reagavimą į visuomenei kylančius iššūkius. Šiomis aplinkybėmis platforma yra prioritetinis bandomasis projektas, kuriuo siekiama Europos atvirojo mokslo debesijos (EOSC) tikslų ir kuris grindžiamas sukurtais EMBL-EBI ir nacionalinių visuomenės sveikatos duomenų infrastruktūros objektų tinklais.

Veiksmų planas „ERAvsCorona“

2020 m. balandžio 7 d. visų 27 valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų ministrai pritarė 10-čiai prioritetinių veiksmų, nustatytų veiksmų plane „ERAvsCorona“. Veiksmų planas, grindžiamas bendrais Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA) tikslais ir priemonėmis, apima trumpalaikius veiksmus, kurių pagrindas – Komisijos ir valstybių narių vykdomas koordinavimas, bendradarbiavimas, dalijimasis duomenimis ir bendro finansavimo pastangos. Šis planas orientuotas į svarbiausius Europos mokslinių tyrimų erdvės principus, kurių griežtai laikantis dabar bus padedama ES tyrėjams ir valstybėms narėms sėkmingai įveikti koronaviruso pandemiją.

Be šiandien pradėjusios veikti Europos COVID-19 duomenų platformos, vykdomi ir kiti veiksmai, orientuoti į finansavimo koordinavimą, ES masto klinikinių tyrimų apimties didinimą, paramos inovatyvioms įmonėms didinimą ir paramą visos Europos programuotojų maratonui balandžio mėn. pabaigoje, sutelksiančiam Europos novatorius ir pilietinę visuomenę. Per ateinančius mėnesius Komisijos tarnybos ir nacionalinės vyriausybės sieks bendradarbiaudamos reguliariai kūrybingai atnaujinti bendrą planą, kuriame nustatyti prioritetiniai veiksmai.

Pagrindiniai faktai

ES imasi aktyvių kovos su pandemija veiksmų. Be to, Komisija skiria šimtus milijonų eurų mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonėms, kuriomis siekiama kurti vakcinas, naujus gydymo metodus, diagnostinius testus ir medicinos sistemas, neleidžiančias plisti koronavirusui.

ES dar iki koronaviruso protrūkio (pagal 7BP ir programą „Horizontas 2020“) atliko ilgalaikes investicijas, be kita ko, į stebėseną ir parengtį, ir skubiai surinko 48,2 mln. EUR 18-ai atrinktų mokslinių tyrimų projektų. Juos įgyvendinant dabar kuriami skubūs diagnostiniai tyrimai, atliekami gydymo vietoje, nauji gydymo būdai, naujos vakcinos, atliekamas epidemiologinis ir modeliavimo darbas siekiant pagerinti parengtį ir atsaką protrūkio atveju. Projektuose dalyvauja 151 mokslinių tyrimų grupė iš viso pasaulio.

Be to, naudodamasi naujoviškų vaistų iniciatyva ES sutelkė viešąjį ir privatųjį finansavimą ir surinko iki 90 mln. EUR, be to, inovatyviai įmonei „CureVac“ pasiūlė iki 80 mln. EUR finansinę paramą, kad būtų paspartintas vakcinos nuo koronaviruso kūrimas ir gamyba.

Be to, neseniai Europos inovacijų tarybos programos „Accelerator“ paskelbtas 164 mln. EUR vertės kvietimas teikti pasiūlymus pritraukė daug startuolių ir MVĮ, kurių kuriamos inovacijos taip pat galėtų padėti kovoti su pandemija.Kartu kovoti su koronaviruso pandemija padeda per 50 vykdomų ar jau užbaigtų Europos mokslinių tyrimų tarybos projektų, pateikiančių kelių skirtingų mokslo sričių (virusologijos, epidemiologijos, imunologijos, visuomenės sveikatos, medicinos priemonių, socialinės elgsenos, krizių valdymo) įžvalgų.

Siekdama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ES koordinuoja tarptautines iniciatyvas įgyvendindama Bendradarbiavimo pasaulinių mokslinių tyrimų, susijusių su pasirengimu infekcinėms ligoms, srityje iniciatyvą („GloPID-R“), vienijančią 29 finansuotojus iš penkių žemynų ir PSO.Be to, ES skyrė 20 mln. EUR Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicijai (CEPI). Galiausiai Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (EDCTP) organizacija pagal programą „Horizontas 2020“ skyrė iki 28 mln. EUR finansavimą trims kvietimams pareikšti susidomėjimą siekiant remti su virusu susijusius mokslinius tyrimus ir stiprinti mokslinių tyrimų pajėgumus Užsachario Afrikoje.

Panašios naujienos
Partneriai