Naujienos

KOMITETAS SIŪLĖ TAISYTI ĮSTATYMĄ

LR Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kooperacijos veiklos komitetas (KVK) liepos 19 d. surengė posėdį, kuriame svarstyti itin aktualūs ir pastaruoju metu žemdirbių dėmesio susilaukę klausimai, susiję su kooperatyvų veiklos tobulinimu.

Platus diskusijų ratas

Beveik penkias valandas trukusiame KVK posėdyje diskusijose dalyvavo svečiai: ŽŪM ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius, ŽŪM patarėja Irena Lankauskienė, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius kooperacijos klausimams Rimantas Krasuckis, ŽŪM  2-ojo ES paramos skyriaus vyr. specialistė Jurgita Veličkienė, ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus patarėjas Modestas Važnevičius, ŽŪM ES reikalų koordinavimo grupės patarėjas Dainius Stravinskas,  VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjas Paulius Uleckas, LAEI direktorė dr. Rasa Melnikienė, VDU Žemės ūkio universiteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius prof. dr. Jan Žukovskis, Klaipėdos universiteto prof. Julius Ramanauskas bei  UAB „Pieno tyrimai“ direktorė Laima Urbšienė.

Posėdžiui vadovavo KVK pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas. Diskusijose dalyvavo LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, Pramoninių  uogynų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys, kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis, kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovas Albinas Slavinskis, kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas, kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ direktorius Gintaris Petrėnas ir kt.  

Siūlė tobulinti įstatymą

KVK nariai aptarė taisytinas LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)įstatymo (KBĮ) nuostatas ir susitarė dėl pasiūlymų.

Jau kelis metus verda diskusijos dėl balsavimo svorio kooperatyve – ar balso svorį susieti su kooperatyvo nario apyvarta su kooperatyvu? Ir apskritai, kokią apyvartą su savo nariais turintis kooperatyvas turėtų teisę pretenduoti į valstybės paramą, kurią gali gauti tik pripažinti kooperatyvai?

LAEI direktorė dr. Rasa Melnikienė akcentavo kooperatyvo narių interesų bendrumą, t.y. jeigu kooperatyvo narius jungia bendri interesai, tai tokį kooperatyvą galima būtų vadinti tikruoju ir gyvybingu. Klaipėdos universiteto prof. Julius Ramanauskas siūlė kooperatyvo apyvartą tampriau susieti su savo nariais: „Kooperatyvu turėtų būti pripažįstamas tik toks juridinis asmuo, kurio apyvarta su savo nariais būtų ne mažesnė nei 75-80 proc. (šiuo metu – 50 proc.) Jeigu apyvarta mažesnė, tokiu atveju kooperatyvas turėtų būti reorganizuojamas į uždarąją akcinę bendrovę ar akcinę bendrovę“. (Primename, kad svarstome ne apie narių apyvartą kooperatyve, bet apie kooperatyvo apyvartą su nariais. Šį niuansą kai kurie ūkininkai painioja).

Ne visi kooperatyvų atstovai pritarė tokiems mokslininkų pasiūlymams. Kokios priežastys? Jų esmė – mokslininkų pasiūlymai tiktų valstybėms, kuriose kooperatyvai užima didelę rinkos dalį. Lietuvoje kooperatyvų dalis rinkoje yra vis dar nedidelė. Jiems reikia sustiprėti, užsiauginti raumenis.  Šiuo atveju labai tinka pirmosios šalyje kooperatinės pieno perdirbimo įmonės „Pienas LT“ pavyzdys.

 „Jeigu nuspręstume daugiau investuoti, didinti gamybą, siekti didesnės masto ekonomijos, tai apyvartos su nariais klausimas mums iškiltų, nes tik savo narių pastangomis padidinti pieno žaliavos tiekimą nepavyktų“, – sakė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos narys Vytautas Mišeikis.

Juo labiau, jog kai kurie tiek „Pienas LT“, tiek  kitų kooperatyvų nariai susigundo dalį savo gaminamos žaliavos tiekti ne savo kooperatyvams. Pasak V.Mišeikio, šiuo metu kooperatyvo „Pienas LT“ apyvarta ne su nariais siekia apie 30 proc.

Po ilgų ir karštų diskusijų KVK nariai nutarė siūlyti, kad būtų pakeistas KBĮ, t.y., kad kooperatyvo apyvarta su jo nariais būtų ne mažesnė kaip 75 proc.“

Be to, KVK nariai nepritarė siūlymams, kad kooperatinė bendrovė turėtų ne mažiau kaip 10 narių, t.y. paliko dabar galiojantį reikalavimą – turėti ne mažiau, kaip 5 narius.

Remdamasis sėkminga kaimyninės Latvijos patirtimi, KVK siūlo, kad teisę teikti rekomendaciją dėl kooperatyvų pripažinimo ar nepripažinimo žemės ūkio kooperatyvais perduoti LR ŽŪR, nustatant jiems pareigą sudaryti komisiją, kurioje be LR ŽŪR atstovo dar dalyvautų ŽŪM, NMA, VMI ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvus vienijančių asociacijų atstovai.

Primename, kad minėti ir kiti KVK pasiūlymai pirmiausia bus pateikti svarstyti LR ŽŪR tarybai, o jeigu ji pritars – Žemės ūkio ministerijai.

Aptartos ir galimybės kooperatyvams turėti išskirtinius narius – komanditorius. KVK pritarė LAEI direktorės dr. R.Melnikienės pasiūlymui pastarąją galimybę nagrinėti išsamiau, nes ji susijusi su kooperatyvų finansine atsakomybe.

Lenkų pamokos

Neseniai Lenkijoje viešėję KVK pirmininkas Jonas Kuzminskas ir VDU Žemės ūkio universiteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius prof. dr. Jan Žukovskis pasidalijo kaimynų lenkų patirtimi steigiant gamintojų grupes (GG).

Lenkijoje ūkininkai GG pradėjo itin sparčiai steigti nuo 2009 – ųjų, o pirmoji tokia grupė buvo įkurta 2001 – aisiais.

„Kiekvienas narys GG turi parduoti ne mažiau, kaip 80 proc. savo pagaminamos produkcijos. Kiekvienas GG narys turi ne daugiau, kaip 20 proc. visų balsų. Numatyti minimalūs pardavimai, gyvulių skaičius arba produkcijos apimtis, pavyzdžiui, 100 tūkst. litrų pieno, 47 tūkst. EUR/metus – vaisiams ir daržovėms, 50-80 galvijų ir t.t. Ir tokia grupė įgyja teisę gauti valstybės paramą. Ji apskaičiuojama nuo apyvartos – pirmaisiais metais gali gauti 10 proc. ir kasmet mažėja, o per 5 metus GG gali gauti iki 500 tūkst. EUR“, – pasakojo J.Žukovskis.

Įvertindami Lenkijos patirtį KVK nutarė kreiptis į ŽŪM, kad būtų pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programų priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „gamintojų grupių ir organizacijos įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklės.

Štai keli pasiūlymai:

  • GG gali įkurti 5 dalyviai (šiuo metu – 10 narių).
  • Patikslinti 10.3 punktą taip : „parama neteikiama pareiškėjui, kurio nors vienas dalyvis yra ar buvo kitos gamintojų grupės, vykdančios tą pačią veiklą ir gaunančios ar gavusios paramą pagal priemonę, dalyvis“.

R.Krasuckis sakė, kad ŽŪM bandys pakeisti, t.y. sumažinti GG steigėjų skaičių iki 5 dalyvių. Ar pavyks tai atlikti iki 2020 – ųjų? Blogiausiu atveju – nuo 2021 – ųjų.

LAEI direktorė dr. R.Melnikienė patarė ūkininkams teikti daugiau konkretesnių konsultacijų, pavyzdžiui, gal net pateikti jiems GG steigimo ir veiklos paketus, modelius: „Jeigu to nepadarysime, tai ūkininkai galvos ne apie veiklos efektyvumo didinimą, bet tik sieks įsigyti naujos technikos“. 

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X