Komitete – diskusija dėl Bendrojo plano
balandžio 8, 2020

Antradienį iki vėlyvo vakaro Seimas plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka, kurios reikalauja šalyje dėl koronaviruso pavojaus paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, svarstė ir priiminėjo įstatymus. O trečiadienį nuotoliniu būdu posėdžiavo Seimo komitetai. Jau trečią kartą prie tokiu būdu posėdžiavo ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Darbotvarkėje „karštų“ temų nebuvo, visus klausimus KRK apsvarstė kaip papildomas komitetas, teikiantis rekomendacinę išvadą Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK).

Darbotvarkės klausimus galima suskirstyti į tris grupes: dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projekto bei Aplinkos ministerijos parengto paketo, į kurį įtraukti Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos ir susiję įstatymų projektai.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą  pasiūlė taisyti Seimo nariai Kęstutis Bacvinka ir Viktoras Rinkevičius, nes, vos įsigaliojus šiam įstatymui, paaiškėjo jo spragos – saugomose teritorijose tapo sudėtinga kovoti su miško kenkėjų židiniais, o kai kurie kurortai neteko galimybės naudoti gydomąjį purvą. KRK projektams pritarė bendru sutarimu ir pagrindiniam AAK pasiūlė juos tobulinti. O įstatymų paketo dėl laukinės augalijos bei gyvūnijos Andriejaus Stančiko vadovaujamas Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė nesvarstyti – pasiūlė Aplinkos ministerijai tobulinti. Tai nulėmė ypač didelis sąrašas pastabų, teisininkų pateiktas šiems projektams, taip pat pasigesta Žemės ūkio ministerijos ekonominės analizės.

Pagrindinė diskusija vyko dėl LR teritorijos bendrojo plano, kuris šiame komitete buvo svarstytas jau ne kartą ir gerokai patobulėjo po to, kai Seimo komitetas AM paskatino strateginio dokumento nuostatas suderinti su ŽŪM. Dabar projektas jau patvirtintas Vyriausybės. ŽŪM ir AM yra sutarusios bendradarbiauti ir vėlesniame etape – sprendinių rengimo. Į šį procesą, kaip patikinta, bus įtraukti ir visi socialiniai partneriai.

Seimui pateikti du Bendrojo plano projektai – dvi šalies teritorijos erdvinio vystymo iki 2050 metų alternatyvos. Atsižvelgdami į ŽŪM nuomonę, KRK balsavo už antrąją alternatyvą. Ją palaiko ir AM. „Mums atrodo, perspektyvoje Lietuva sutaupytų nemažai lėšų“, – komiteto posėdyje sakė aplinkos viceministras Marius Narmontas. Ši LR teritorijos bendrojo plano koncepcija išsiskiria tuo, kad regionų gretimos savivaldybės skatinamos bendradarbiauti, ieškoti galimybių optimizuoti viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, taupyti lėšas. Žemės ūkio sričiai pagrindinis uždavinys būtų tvariai naudoti žemės ūkio naudmenas.

Visą pluoštą pastabų šiam dokumentui yra pateikusi LR ŽŪR organizacija – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA). Asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis nuotoliniame komiteto posėdyje pripažino, kad Bendrojo plano koncepcija išties yra ženkliai patobulinta, į daugelį pastabų strateginiame dokumente iš dalies atsižvelgta. Tačiau pastarajam projektui LMSA pateikė dar devynias konkrečias pastabas.

„Numatyta vienareikšmiška ir vienpusiška saugomų teritorijų plėtra, jų nemažinant, neperžiūrint neoptimizuojant, bet kaip tik didinant. Numatomas steigti Suvalkijos nacionalinis parkas, įvedamos naujos kategorijos saugomų kategorijų – istoriniai, vertybiniai, rekreaciniai parkai“, – į nerimą keliančius strateginio dokumento aspektus Seimo narių dėmesį atkreipė dr. A. Gaižutis.

Bendrasis planas numato saugomų teritorijų plėtrą 17-20 proc. Aplinkos viceministras M. Narmontas teigė, jog planas yra viso labo tik modeliuojama šalies galimybė padidinti saugomų teritorijų plėtrą. Plėtra neįvyks, jeigu valstybė tam neskirs pinigų.

KRK apsvarstė LMSA pateiktus pasiūlymus ir jiems pritarė.

Panašios naujienos
Partneriai