Kompetencijas patobulino 2611 ūkininkų

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įgyvendinto projekto „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ dėka, 2611 ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklos subjektų patobulino kompetencijas.

„Pagal ŽŪR dar 2017 m. sausio mėn. pradėtą įgyvendinti projektą buvo numatyta apmokyti 2011 žemės ūkio veiklos subjektų, tačiau šį rodiklį viršijome net 600 ir apmokėme net 2611 asmenų. „Tikslinius mokymo dalyvius apie organizuojamus mokymus informavo Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatoriai rajonuose, o mokymus vedė kompetentingi ir ilgametę patirtį turintys ŽŪR konsultantai:  dr. Laura Masilionytė, dr. Edita Karbauskienė, Lina Pukaitė-Malinauskienė, Janė Mandeikienė, Rasa Buzienė, Birutė Dromantienė, Aušra Žliobaitė, Aldona Noreikienė, Rūta Čaplinskienė, Skaidrutė Žuvelaitienė, Juozas Steponas, Zenonas Prašmantas, Sigutis Jundulas. Mokymų metu didelis dėmesys buvo skiriamas jaunųjų ūkininkų mokymui, suteikiant jiems reikalingų žinių apie tausojančią aplinką, inovacijų diegimą, siekiant ūkininkų įgūdžius bei gebėjimus pritaikyti prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, diegiant mokslo naujoves, siekiant sėkmingai įgyvendinti naujausius aplinkosaugos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, saugaus maisto gamybos grandinę ir sėkmingai integruotis į žemės ūkio rinką. Visiems mokymo programų dalyviams, išklausiusiems mokymo medžiagą ir išlaikiusiems testus buvo išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Mokymai vyko pagal 4 mokymo programas: „Kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai)“, „Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“, „Ūkinės veiklos planavimas ir finansavimo galimybės“. Mokymai buvo organizuoti visose 10 apskričių, atskiruose šalies rajonuose“, – pasakoja Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.

Lietuvai esant ES nare, svarbu gaminti konkurencingus, rinkoje paklausius  žemės ūkio produktus, kartu atitinkant ūkio valdymo, aplinkosaugos reikalavimus.  Todėl mokymų metu didelis dėmesys skiriamas tausojančiam aplinką ir diegiančiam inovacijas žemės ūkiui, kuris sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę.  Naujausios žinios ir reikalavimai yra būtini jauniesiems ūkininkams, kad jie gebėtų jas taikyti praktikoje, o kuriami ūkiai būtų pažangūs, konkurencingi ir taikantys pačias naujausias technologijas.

„Profesinių žinių stygius, informacijos ir įgūdžių stoka stabdo inovacijų diegimą ūkiuose, ūkininkams trūksta informacijos tiek apie šiuo metu Lietuvoje esamas inovatyvias technologijas, tiek ir apie praktines pritaikymo galimybes bei naudą. Būtinos žinios apie  agroaplinkosauginius reikalavimus, jų laikymąsi ir svarbą visam žemės ūkio sektoriui. Todėl organizuoti mokymai suteikė žinių ūkininkams ir kitiems kaimo gyventojams kaip reikia ūkininkauti nekenkiant aplinkai ir vystyti savo verslą, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų produktų tiekimą vietos bei ES bendrajai rinkai“, – sako ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

„Savarankiškai domiuosi naujovėmis, lankausi žemės ūkio parodose ne tik Lietuvoje, bet  ir užsienio šalyse, tačiau Žemės ūkio rūmų organizuojamų mokymų pagalba gavau koncentruotą, naudingą ir naujausią bei šiandien aktualią informaciją agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo klausimais, išgirdau informaciją apie inovacijų taikymo savo ūkyje galimybes“ – dalinosi mintimis jaunasis ūkininkas Rimantas iš Telšių rajono.

Konsultantė Lina Pukaitė – Malinauskienė, dirbanti Žemės ūkio rūmuose 14 metų  šiandien pažymi, kad per pastaruosius 4 metus ypač išaugo jaunų ūkininkų domėjimasis taisyklėmis, reikalavimais, inovacijų taikymo galimybėmis. „Stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias inovacines ūkių technologijas galima paskatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą,  ūkininkai mokomi saugoti ir atkurti ekosistemas (biologinę įvairovę) ir ją didinti, skatinami  prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių ir konkurencijos, informuojami, kaip efektyviai naudoti išteklius, pereiti prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kaip išsaugoti biologinę įvairovę ir ją didinti bei skatinti ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus išsaugoti aplinką ir tvarią jos plėtrą.  Šiandien ypač aktualu informuoti ir mokyti ūkininkus taikyti ES ir šalies geros agrarinės būklės, agrarinės aplinkosaugos ir klimato kaitos reikalavimus, skatinti išsaugoti žemės ūkio ekosistemas, mokyti efektyviai naudoti išteklius ir skatinti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio sektoriuje“ – dalinasi mintimis konsultantė L.Pukaitė – Malinauskienė.

Nuotraukoje: Ukmergės rajone vykusių mokymų pagal mokymo programą „Kompleksinės paramos reikalavimai“ dalyviai lankėsi Jūratės Baršauskienės ūkyje (Leonpolio k., Deltuvos sen., Ukmergės r. ). 

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA