Konferencijoje apžvelgtos inovacijos Lietuvos bitynuose

Bitininkyste Lietuvoje užsiima apie 10 000 ūkininkų, kurie laiko per 150 000 bičių šeimų. Pastarosios teikia ne tik pajamas, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį gamtoje – apdulkina žydinčius augalus, dėl ko padidėja rapsų, grikių, sodų ir kitų kultūrų derlingumas.

„Visų bitininkų tikslas turėti sveikesnes ir darbštesnes bites, kurios galėtų geriau išnaudoti medunešius ir suteiktų didesnę naudą bitininkams bei visam žemės ūkiui ir ekosistemai. Kaip to pasiekti? Optimaliai bites prižiūrėti ir išnaudoti. Deja tai tik skamba paprastai – didelė dalis Lietuvos bitininkų vis dar naudoja tuos pačius būdus kaip ir prieš 50 metų, ar net dar senesnes technologijas. O visa kita aplink juk keičiasi! Ir gamta, ir agrarinės sąlygos. Prie jų galima prisitaikyti naudojant naujausias technologijas ir taip gauti bent du kartus didesnį derlių. Tenka pripažinti, kad pasikeitusios klimato ir agrarinės sąlygos turi įtakos derliui. Mūsų tikslas – skatinti bitininkus sparčiau diegti technologines naujoves ir taip padidinti veiklos pelningumą bei pačio darbo našumą“, – apie Lietuvos žemės ūkio rūmų baigiamą įgyvendinti projektą „Bitininkavimo intensyvumo didinimas besikeičiančiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis“ vykdomą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės “Žinių perdavimas ir informavimo veikla” veiklos sritį “Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ kalba LR ŽŪR konsultantas Juozas Jankauskas.

 

 

Reikia investuoti į žinias, į bityną ir technologijas – tokių ūkininkų yra, bet tik vienetai. Tad geriausias būdas siekti šių pokyčių – parodyti pavyzdį. Įgyvendinant projektą skirtingos naujovės buvo diegiamos dešimtyje bitynų: atrinkome ūkius, įsikūrusius skirtingose gamtinėse sąlygose, tuomet komplektavome dviejų bičių šeimų grupes bei, vėliau, koregavome, kad šeimos taptų vienodai stiprios, būtų identiškuose aviliuose bei visos motinėlės būtų pakeistos grynaveislėmis Karnikos rasės bitėmis. Palyginamųjų bičių šeimų grupių priežiūra vyko įprastine tvarka, o bandomųjų – atsižvelgiant į pakitusias klimatines sąlygas, pvz. bičių paruošimas žiemai, priežiūra pavasarį ir t.t.

Įgyvendinant projektą atlikti parodomieji bandymai iš esmės patvirtino pažangiausiai besitvarkančių bitininkų nuomonę, kad tik įvertinę susidariusią situaciją, sekdami besikeičiančias klimato ir agrarines sąlygas ir įdiegę pažangiausias bitininkavimo technologijas, galime išnaudoti visas bičių galimybes ir prikopti gana didelį kiekį medaus. Siekiant gauti gerus bitininkavimo rezultatus privalu išnaudoti susidariusią medingąją bazę.

Didžiausias medaus potencialas yra žydintys žieminių rapsų laukai. Reikiamai paruošę bites rapsų medunešiui galime gauti didžiąją dalį metų medaus.

Itin svarbus bičių paruošimas medunešiui ir medunešio išnaudojimas: iš rudens paruošiamos labai stiprios bičių šeimos. Pakeičiamos motinos jaunomis grynos rasės ar pirmos kartos mišrūnėmis motinomis. Bičių šeimos pamaitinamos cukraus sirupu, paliekant dalį medaus (pavasariniam perų auginimui) ir bičių duonos. Bitės laiku ir kokybiškai pagydomos nuo varroa erkių. Užtikrinamas ramus bičių žiemojimas. Ankstyvo pavasario metu bitės aprūpinamos vandeniu ir, pagal reikalą, baltyminiu maistu. Silpnesnės šeimos sujungiamos. Iki pagrindinio medunešio bičių lizdai plečiami vaško plokštelėmis. Gausaus medunešio metu dedamos meduvės (aukštai) su pasiūtais koriais. Medunešio gausumą parodo nuotolinis bičių šeimų stebėjimo įrenginys (svarstyklės). Bitės vežamos prie medingųjų augalų. Aviliai apsaugomi nuo perkaitimo ir pasirūpinama gera avilio ventiliacija.

Geriausius rezultatus gauna bitininkai vežiodami bites prie kelių medingųjų augalų jų žydėjimo metu. Dažniausiai pirmas gausus medunešis yra žieminio rapso laukai, vėliau – avietynai, miško augalai, lipčius, grikiai.

Ypatingai medunešius įtakoja vietovės klimatinės sąlygos. Esant šiltiems ir drėgniems orams bitės žymiai daugiau prineša nektaro, nei esant vėsiems, lietingiems, vėjuotiems orams. Užėjus sausroms, miškingose vietovėse avilių pasunkėjimą rodo besiskiriantis lipčius. Tai akivaizdžiai parodo nuotolinio stebėjimo įrenginio perduodamos žinutės į mobilų telefono aparatą ar kompiuterį.

 

Juozas Jankauskas bitininkyste užsiima jau daugelį metų – šiuo metu jo ūkyje dūzgia apie 50 bičių šeimų. Kaupdamas patirtį ir žinias, šiandien Žemės ūkio rūmų konsultantas džiaugiasi projekto rezultatais ir bitininkų kompetencijų tobulinimu bei inovatyvių metodų bitynuose taikymu.

„Džiaugiuosi, kad projektas buvo naudingas ir jame aktyviai dalyvavo šalies bitininkai, gausiai susirinkę į baigiamąją projekto konferenciją, kurioje apžvelgėme ne tik projekto rezultatus, padėkojome aktyviausiems bitininkams už dalyvavimą projekte bei apžvelgėme ateities perspektyvas”, – sako J.Jankauskas.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.