ŽUR Naujienos

„Kooperacijos kelio“  vairas – patikimose rankose

LR Žemės ūkio rūmų narė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ rudenį pasitiko surengusi visuotinį narių susirinkimą, kurio metu išrinko pirmininką ir valdybos narius. Antrą kadenciją asociacijos valdybos pirmininku išrinktas kooperatinės žemės ūkio bendrovės „Pieno gėlė“ vadovas Jonas Kuzminskas, o jam talkins kompetentinga komanda.  

Kooperatyvų asociacijai vadovausite antrą kadenciją. Tai reiškia, kad asociacijos nariai jumis pasitiki. Kokius naujus uždavinius sau ir asociacijai keliate?

Planų tikrai netrūksta. Deja, ne visus keltus tikslus įvykdėme, bet ne dėl mūsų kaltės. Pavyzdžiui, nepavyko valdžios įtikinti, kad reikia keisti kooperatyvų pripažinimo tvarką. Šio tikslo neatsisakome – nuolat teiksime savo, manau, svarius argumentus ir įrodinėsime, kad pripažinimo tvarką reikia tobulinti. Sieksime atsikratyti kooperatyvų apynasrio – neracionalių gyvybingumo rodiklių. Pavyzdžiui, niekaip su kooperacijos esme negalima suderinti reikalavimo, kad kooperatyvas būtinai pasiektų 2 proc. pelningumą (anksčiau užteko 0,5 proc.). Pavyzdys – kaimyninė Latvija, kur užtenka kooperatyvui pasiekti nors minimalų pelningumą. Juk kooperatyvo veiklos esmė yra ne pelno siekimas, o uždavinys sudaryti kuo palankesnes veiklos sąlygas savo nariams. Ir juo labiau, kad tokių pelno reikalavimų nekelia ES. Tai – mūsų valdininkų sumanymas.

Kitas tikslų paketas – Kooperacijos įstatymo tobulinimas. Asociacijos nariai ir tiesiogiai, ir per LR ŽŪR, bene aktyviausiai teikia pasiūlymus, deja, deja valdžios institucijos mūsų argumentus nesugeba įvertinti.  Kodėl sutikau vadovauti „Kooperacijos kelio“ asociacijai? Todėl, kad turime tikrai darbingą valdybą. Vienas nieko nenuveiksi.

Ta proga priminkime, kas priklauso LŽŪKA „Kooperacijos kelias” valdybai: Jonas Kuzminskas – valdybos pirmininkas , Mindaugas Petkevičius, Mindaugas Maciulevičius, Alvydas Pečiulaitis ir Vilius Jundulas.

Valdybos sudėtis nepasikeitė. Pakartosiu, kad visi valdybos nariai kompetentingi ir negailintys laiko visų kooperatyvų svarbiems reikalams spręsti. Be to, parinkome, kad kiekvienas valdybos narys būtų iš skirtingų sektorių – mėsinė galvijininkystė, daržovės bei šiltnamiai, prekyba vidaus rinkoje vadinamuosiuose ūkininkų turgeliuose, pieno gamyba. Labai dėkoju visiems valdybos nariams ir už buvusią ir už būsimą veiklą, už sugaištą laiką visų žemdirbių naudai.

Šiuo metu „Kooperacijos kelią“ sudaro dvylika juridinių narių: ŽŪK „Agrolit“, kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“, kooperatinė bendrovė ,,Daržovių centras”, kooperatyvas „Eko tikslas“, kooperatyvas ,,Eko Žemaitija”, žemės ūkio kooperatyvas „Juodoji uoga“, žemės ūkio kooperatyvas ,,Lietuviško ūkio kokybė”, kooperatyvas ,,Maldutis”, žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario pienas“, žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kooperatyvas „Pienininkai”, ir žemės ūkio kooperatinė bendrovė ,,Pieno gėlė”. Geras skaičius 12. Ar nenorite jo sugadinti ir priimti 13 narį, ar nėra pasiekusių jūsų lygio?

Kai kurie nariai pasitraukė, kiti – neseniai prisijungė. Nepaskubinsi. Kviečiame kooperatyvus prisijungti, bet pripažintų kooperatyvų nėra daug, o bet kokių, žinoma, negalime priimti, nors ypatingų reikalavimų nekeliame.

Asociacijoje „Kooperacijos kelias“  susibūrę pagrindiniai pieno (tačiau ne tik pieno) srities kooperatyvai. Prieš 5-6 metus pieno perdirbėjai dėjo daug pastangų, kad būtent šioje srityje kooperatyvai užsiimtų tik pieno surinkimu ir tiekimu akcinėms pieno perdirbimo įmonėms. Tačiau jų egoistinės viltys žlugo. Kiek dabar pieno rinkos valdo kooperatyvai?

Taip, žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ atlaikė labai stiprų puolimą. Gaila, kad dar ne visi pieno gamintojai suvokia šio kooperatyvo ir kooperatinės pieno perdirbimo įmonės svarbą visiems pieno gamintojams – ne tik to kooperatyvo nariams. Šiuo metu Lietuvoje visi kooperatyvai užima apie 20 proc. pieno rinkos. Gerokai mažiau nei kaimyninėje Lenkijoje, bet gerokai daugiau, nei iki „Pienas LT“ kooperatinės įmonės veiklos pradžios.

Nuo 2004 m. „Kooperacijos kelias“ yra  COPA/COGECA narys. Ar narystė pasiteisina?

Manau, kad pasiteisina. Tai yra didžiausią įtaką ES turinti lobistinė ES žemdirbių organizacija.  Iš pirmųjų rankų gauname informaciją, liečiančią kooperatyvų veiklos niuansus ES rinkoje. Tai labai svarbu. Tarkime, Europos Komisija žemdirbiams kėlė reikalavimus laikytis vadinamojo žaliojo kurso. Per COPA/COGECA mes, žemdirbių organizacijos, pareikalavome, kad būtų numatyti ne tik reikalavimai, bet ir atlikti tyrimai ir atsakyta – kiek žaliojo kurso įgyvendinimas kainuos žemdirbiams, kaip išaugs produktų savikaina ir kas bei kaip tuos praradimus kompensuos. Tai tik vienas pavyzdys. Be to, dalyvaujant šioje organizacijoje yra galimybė palaikyti glaudžius ir naudingus ryšius su kitų šalių kooperatyvų atstovais, keistis patirtimi ir net organizuoti protesto akcijas, pavyzdžiui, Briuselyje.

X