Žemės ūkio kooperatyvas „EKO Žemaitija“ – pirmasis Lietuvoje pieno gamintojų kooperatyvas, kurio nariai tiekia ekologišką pieną. Tik ekologišką. Be to, jau šeštus metus kooperatyvas perdirba pieną – gamina pieno produktus ir apie 50 proc. patys parduoda.
Ne tiek apie kooperatyvo praeitį, kiek apie dabartį, galimybes ir ateitį kalbamės su „EKO Žemaitija“ direktoriumi Albinu Slavinskiu.
2006 – aisiais į kooperatyvą susibūrė 17 ūkininkų. Kiek narių turite dabar?
Taip, kooperatyvas įkurtas 2006 – aisiais, tačiau jo ištakos siekia 2003 – uosius, kai buvo įregistruota visuomeninė organizacija, pavadinta Telšių rajono ekologinio ūkininkavimo plėtros draugija. Po metų ši draugija įgijo asociacijos statusą, o dar po dviejų metų jos pagrindu ir buvo įregistruotas kooperatyvas. Šiuo metu turime 54 narius.
Ar atviros durys naujiems nariams?
Priimame ir ne tik pieno gamintojus, juk mums reikia ir auginančių, pavyzdžiui, česnakus, o gaminant jogurtus reikia uogų, taigi laukiame naujų narių, žinoma, jie turi tiekti ekologiškus produktus, ūkiai turi atitikti reikalavimus.
ES rinkoje ekologiško pieno paklausa stipriai auga. Ir Lietuvoje, pavyzdžiui, stambiuosiuose prekybos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, jūsų pagaminti sūriai, sviestas, kastinis, varškė neužsistovi. Randate bendrą kalbą su prekybos centrais?
Ieškome galimybių susitarti, juk vartotojams reikia mūsų gaminamų produktų, o ir mums juos reikia parduoti. Galėtume ir daugiau pagaminti, tačiau prekybininkai labai užkelia kainą – 30 ir net 50 proc. Aš jiems ir sakau, kodėl tiek daug padidinate kainą, juk ne visi vartotojai gali tiek mokėti? Tačiau prekybininkai man irgi atvirai atsako, kad nesikiščiau, kad tai yra jų, o ne mano reikalas, kokias kainas nustatyti. Žinoma, mes ir patys prekiaujame savo produktais turguose ir privačiose parduotuvėlėse ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Gargžduose, Kelmėje, Raseiniuose ir kt.
Kokią dalį produktų parduodate patys?
Apie 50 proc. Ir kasmet šią dalį bandysime didinti. Tačiau didinsime ir gamybą.
Kokie realizavimo rezervai?
Valstybė kooperatyvams padėtų, jeigu vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms pirmiausia būtų galima tiekti būtent ekologiškus produktus. Deja, konkursus laimi pigiausius produktus siūlančios stambiosios įmonės.
Šiuo metu LR ŽŪR Kooperacijos veiklos komitetas rengia Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisas. Jūs dalyvaujate šio komiteto posėdžiuose, taigi kurie pasiūlymai jums svarbiausi?
Tikrai atėjo laikas įstatymą papildyti. Mano nuomone pripažinimo tvarka vis dar yra būtina, nes jeigu jos nebus, tai kooperatyvams skiriama parama tuoj pat pasinaudos vadinamieji „veiklūs berniukai“ – įsteigs kooperatyvus, paims lėšas, o po to likviduosis, ir – ieškok vėjo laukuose. Iš esmės pritariu ir siūlymams dėl narių, kurie turi tik pajų ar investuoja į kooperatyvą, pritariu ir galimybei stambesniems kooperatyvo nariams suteikti iki 5 balsų, tačiau tokių negali būti daugiau, kaip 20 proc. visų balsų, tačiau svarbiausia, kad šie pakeitimai, pasiūlymai nebūtų privalomi, svarbiausia, kad kooperatyvas pats turėtų teisę nuspręsti, kuriuo keliu jiems eiti.