ŽUR Naujienos

Kooperatyvų veiklos tobulinimo metai

57Peržiūrų

Besibaigiantys 2019 – ieji  LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) specialistams ir žemės ūkio kooperatyvų atstovams įsimins kaip įtemptų diskusijų dėl Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimo metai. Surengta daug seminarų, organizuota išvykų į kooperatyvus, suteikta daug individualių konsultacijų, o metams baigiantis – pateikti konkretūs pasiūlymai įstatymui tobulinti.

Kalbamės su LR ŽŪR  Kooperacijos veiklos komiteto pirmininku Jonu Kuzminsku ir LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaite.

Viename iš aktyviai dirbančių LR ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto posėdžių sakėte, kad naujasis žemės ūkio ministras palankiai nusiteikęs pasiūlymams tobulinti Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Ar metams baigiantis išliko ta pati nuomonė?

Jonas Kuzminskas: Kol kas išliko – ministras irgi dalyvauja šioje darbo grupėje. Žinoma, išaugusioje darbo grupėje yra labai platus nuomonių spektras, todėl surasti bendrą vardiklį nelengva. Todėl aktyviai dirbome LR ŽŪR Kooperacijos veiklos komitete: svarstėme ir diskutavome su kooperatyvų vadovais ir atstovais dėl kooperatyvų įstatymo, gamintojų organizacijų, pieno sektoriaus, kooperatyvų veiklos skatinimo aktualijomis. Džiaugiuosi, kad visada sulaukiame LR ŽŪR specialistų ir konsultantų metodinės pagalbos teisiniais ir ekonominiais klausimais. Smagu ir tai, kad šiemet viešoje erdvėje daug dėmesio buvo skirta gerųjų pavyzdžių – puikiai veikiančių kooperatyvų viešinimui. Kaip ir kiekviename sektoriuje, taip ir kooperacijoje yra problemų, bet tikrai turime ir kuo pasidžiaugti ir pasigirti, todėl labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į puikiai veikiančius kooperatyvus, kurie gali būti ne tik pavyzdžiu, bet ir iniciatyva atsirasti naujiems kooperacijos dariniams.

 

Kiek šios grupės darbe dalyvavo ŽŪR atstovai?

Aušra Žliobaitė: Dalyvavau 7 šios darbo grupės posėdžiuose. LR žemės ūkio ministerijos (LR ŽŪM) darbo grupės veikloje dalyvauja ne tik LR ŽŪR bei aktyviai veikiančių kooperatyvų atstovai, bet ir mokslininkai bei LR ŽŪM tarnautojai, taigi nuomonės skirtingos. Be to, surengėme ir du išplėstinius LR ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto posėdžius, į kuriuos kvietėme aktyviausių žemės ūkio kooperatyvų narius – siekėme išsamiai aptarti silpniausias Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo vietas, kurias reikėtų tobulinti ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip patobulinti įstatymą.

Kas toliau?

A.Žliobaitė: Jeigu susitarsime, tai bus ruošiamas Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektas. Mes siūlysime, kad tuo užsiimtų kuris nors kompetentingas Seimo narys. Tai būtų trumpiausias kelias patobulinti įstatymą. Žinoma, mes, LR ŽŪR organizacijos ir kooperatyvų atstovai, glaudžiai bendradarbiautume rengiant įstatymo tobulinimą, nes reikėtų paruošti ir lydinčiuosius teisės aktus. Sėkmės atveju įstatymo papildymai įsigaliotų nuo 2021 – ųjų pradžios.

 

Šiais metais LR ŽŪR iniciatyva, organizavote kooperatyvų apklausą. Su kokiomis kliūtimis susidūrėte rinkdami informaciją apie veikiančius kooperatyvus?

A.Žliobaitė: Viena iš problemų – nors dabar veikiančiame įstatyme nustatyta pareiga kooperatyvams teikti informaciją apie kooperatyvo narių judėjimą, tačiau kaip ta pareiga vykdoma – niekas nežino.

 

Kas tokią informaciją turėtų kaupti?

A.Žliobaitė.: Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme atsakomybė nenumatyta. Kooperatyvai gal ir teikia tokią informaciją, bet tokių duomenų niekas nekaupia, neatlieka analizės.  Kai mes pasidomėjome ir paklausėme, kiek šalyje veikia kooperatyvų, kiek jie turi narių, kaip keitėsi narių skaičius, VĮ Registrų centras atsakė, kad tokios informacijos neturi, bet jie galėtų rankiniu būdu patikrinti kiekvieno kooperatyvo pateiktus duomenis ir tokią informaciją surinkti. Žinoma, už tokią paslaugą tektų mokėti.

 

Tokio pobūdžio informacija turėtų dominti ne tik LR ŽŪR, bet ir LR ŽŪM, ir apskritai, mokslininkus, pavyzdžiui, LAEI ir naujos kartos specialistus rengiančias mokymo institucijas.

A.Žliobaitė: Neabejoju, kad svarbu žinoti, kiek ūkininkų dalyvauja kooperatyvuose. Žinodami ir sekdami, kaip keičiasi tokie duomenys, galėtume efektyviau reaguoti, laiku pasiūlyti teisės aktus keisti, tobulinti. Ne mažiau svarbus ir specialistų rengimo klausimas bei kooperatyvų valdybos narių ir visų kooperatyvo narių kvalifikacijos tobulinimas. Patirtis rodo, kad kooperatyvo nariai nežino savo teisių. Gal todėl dauguma ūkininkų ir bijo kooperuotis. Todėl reikalingas švietimas ir motyvacija, kad kiekvienas ūkininkas – kooperatyvo narys yra ir pats kooperatyvo šeimininkas, ir būtent nuo kiekvieno kooperatyvo nario priklauso ir pačio kooperatyvo gyvybingumas ir sėkmė.

 

LR ŽŪR šįmet savo iniciatyva atliko kooperatyvų apklausą. Kaip sekėsi?

A.Žliobaitė: VĮ Registrų centro užsiklausėme šiuo metu šalyje veikiančių kooperatyvų kontaktų. Žinoma, VĮ Registrų centras informacijos nemokamai neteikia, taigi teko apmokėti už jų pateiktą informaciją. Pagal VĮ Registrų centras pateiktus duomenis, šiandien Lietuvoje veikia 323 kooperatyvai. Taigi pasitelkę į pagalbą LR ŽŪR Savivaldos organizatorius rajonuose, organizavome susitikimus su veikiančių kooperatyvų vadovais ir atstovais, kuriems pateikėme apklausos anketas. Deja, anketas užpildė tik 102 kooperatyvai. Iš 74 kooperatyvų atsakymų iš vis nesulaukėme – neturėjo laiko arba dėl kitų priežasčių ignoravo mūsų organizuotą apklausą. Apmaudu, nes tokia informacija būtent kooperatyvų veiklai ateityje tikrai būtų buvusi naudinga. Dar paaiškėjo, kad iš VĮ Registrų centro pateiktų 323 kooperatyvų, veiklos nevykdo net 147 kooperatyvai. Mūsų žiniomis, beveik visiems iš jų pradėtas likvidavimo procesas.

 

Pastebėjome, kad paskelbus planus apie paramą kooperatyvams, likviduojamieji atgyja?

J.Kuzminskas.: Todėl ir reikia kooperatyvų pripažinimo tvarkos. Nepatinka ši tvarka? Siūlykime kitą, tobulinkime, bet jeigu parama skiriama būtent kooperatyvams, tai ji ir turi būti skiriama tik jiems, o ne kooperatyvais pasivadinusioms uždarosioms akcinėms bendrovėms.

 

Kiek iš 176 veikiančių kooperatyvų turi pripažinimo statusą?

A.Žliobaitė.: Pripažinimas galioja dvejus metus. Šįmet pripažinti 24 kooperatyvai, o 2018 – aisiais – 26, taigi iš viso šiuo metu šalyje veikia 50 pripažintų kooperatyvų.

 

Pripažinimas svarbus ne tik kooperatyvui, bet ir atskirai kiekvienam jo nariui. Kiek svarbu ir kodėl ne visi veikiantys kooperatyvai siekia pripažinimo?

A.Žliobaitė: Kooperatyve dalyvaujančiam ir ES paramos siekiančiam ūkininkui skiriama nuo 10 iki 15 papildomų balų. Taigi pripažinimas yra svarbus veiksnys. Deja, kai kurie kooperatyvai nesivargina siekti pripažinimo, jeigu patys neplanuoja gauti ES paramos. Kita vertus,  ne visi kooperatyvai gali įvykdyti nustatytus kriterijus.

 

Pagrindinis kriterijus – apyvarta su nariais?

A.Žliobaitė: Kooperatyvas turi su nariais vykdyti didesnę dalį apyvartos nei su trečiaisiais asmenimis. Didelė dalis kooperatyvų yra tik įsiregistravę kooperatyvais, tačiau veikia UAB principu. Todėl ir yra nustatyta būtinybė laikytis reikalavimų, kad UAB negautų kooperatyvams skirtos paramos.

 

J.Kuzminskas: Kai kurie mokslininkai siūlo tik šį kriterijų, pavyzdžiui, nustatyti 80 proc. apyvartos su savo nariais reikalavimą. Tačiau yra niuansų – o kaip skaičiuoti apyvartą kooperatyvams, kurie užsiima ir savo narių pagamintos produkcijos perdirbimu?

 

Kaip vertinate pasiūlymus atsisakyti klasikinio kooperacijos principo: „Vienas narys – vienas balsas“?

J.Kuzminskas: Jeigu be užuolankų  atsisakysime šio principo, tai turėsime problemų dėl uždarųjų akcinių bendrovių siekio pasivadinti kooperatyvais ir naudotis jiems skiriama parama. Tarp pasiūlymų – didesnę apyvartą su  kooperatyvu darantiems kooperatyvo nariams suteikti daugiau balsų, tačiau siūlome įvesti ribas, pavyzdžiui, tokių balsų negalėtų kooperatyve būti daugiau nei 20 proc. Taip išvengtume stambių ūkių dominavimo kooperatyve, kad jie negalėtų visam kooperatyvui daryti reikšmingą įtaką.

Kiti pasiūlymai – galimybė į kooperatyvus pritraukti investuotojus – suteikti jiems įnešti pinigus ir nebūtinai vykdyti apyvartą su kooperatyvu?

J.Kuzminskas: Tokie nariai neturėtų balso teisės. Štai Lenkijoje kai kuriuose kooperatyvuose irgi numatytos tokios galimybės, tačiau ir šiuo atveju yra numatytos ribos, kad toks investuotojas, net neturėdamas balso teisės, negalėtų daryti lemiamos įtakos valdant kooperatyvą. Tačiau reikia tobulinti ir pelno skirstymo tvarką, kad ji būtų palanki ne tik įprastiems kooperatyvo nariams, bet ir tik investuojantiems, t.y. komanditiniams nariams. Jeigu to nepakeisime – investuotojų nepritrauksime.

 

Šįmet lankėtės kaimyninėse šalyse – ypač sėkmingas kooperacijos tradicijas turinčioje Lenkijoje.  Kas įsiminė, ką atsivežėte?

J.Kuzminskas: Lankėmės šalia Olštyno veikiančioje kooperatinėje pieno perdirbimo įmonėje. Dalis pasiūlymų ir kilo po šios kvalifikacijos tobulinimo kelionės, arba tik dar labiau įsitikinome, savo akimis pamatėme, kaip sėkmingai jie naudojasi klasikiniais kooperacijos privalumais, tačiau nevengia ir naujovių.

Kokias paslaugas šįmet norintiems kooperuotis ūkininkams teikė LR ŽŪR specialistai?

A.Žliobaitė: Nuolat ūkininkams teikiame metodinę pagalbą. Šiemet sulaukėme nemažai klausimų ir pageidavimų pagelbėti parengti kooperatyvų įstatus, aptarti įvairius veiklos ir darbo organizavimo niuansus. Todėl LR ŽŪR specialistai organizavo seminarus, išvykas į jau veikiančius kooperatyvus, teikė individualias konsultacijas kooperacijos principų, naudos ir kooperatyvo steigimo, kooperacijos įtakos valdant rizikas, gamintojų grupių ir kooperuotos veiklos naudos bei kooperatyvų finansų organizavimo klausimais. Padėjome ne vienam kooperatyvui ir parengėme reikiamus dokumentus steigimui, kuriuos jiems beliko pateikti notarui.

Besidominčius ir siekiančius steigti kooperatyvą, ar gauti konsultaciją kooperacijos ar gamintojų grupės veiklos klausimais, maloniai kviečiame kreiptis į LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyrių (tel. 8-37 400360).

 

 

 

 

X