Gyvulininkystė

Kova su mikrobais

42Peržiūrų

Europos Audito Rūmai ką tik paskelbė specialiąją ataskaitą „Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemos sprendimas. Pažanga gyvūnų sektoriuje, bet ši grėsmė sveikatai tebėra iššūkis ES“ (Nr. 21/2019), kurios rengimui vadovavo Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis.

ES kova su „super mikrobais“, ypač bakterijomis, kurios tapo atsparios antibiotikams, iki šiol mažai pažengė į priekį. Nors ES veiksmais buvo užtikrinta tam tikra pažanga, ypač veterinarijos klausimais, yra mažai įrodymų, kad atsparumo antimikrobinėms medžiagoms našta sveikatai sumažėjo.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) pasireiškia, kai mikrobai, pavyzdžiui, bakterijos, virusai, parazitai ar grybai, tampa atsparūs vaistams, kurie anksčiau suteikdavo veiksmingą gydymą. Dėl vaistams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų ES kasmet miršta apie 33 000 žmonių. Dėl papildomų sveikatos priežiūros išlaidų ir našumo nuostolių tai ekonomikai kainuoja 1,5 milijardo eurų. Kova su super mikrobais yra sudėtinga, ir yra būtina taikyti integruotą bendros sveikatos koncepcija grindžiamą požiūrį į žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką.

Įvertinome, kaip Europos Komisija ir ES agentūros valdo pagrindinę veiklą ir išteklius, skirtus AAM sumažinti. Patikrinome Komisijos paramą valstybių narių „bendros sveikatos koncepcija“ grindžiamam reagavimui ir jos indėlį skatinant apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnuose. Taip pat nagrinėjome AAM moksliniams tyrimams skirtą ES paramą.

„Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra rimta grėsmė visuomenės sveikatai,teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis. – Nors padaryta tam tikra pažanga veterinarijos klausimais, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis turi dėti dar daugiau pastangų šiai didėjančiai grėsmei pašalinti.“

Padarėme išvadą, kad ES parama, skirta stiprinti bendros sveikatos koncepcija grindžiamus požiūrius į AAM, buvo vertinga. Visų pirma ji padėjo priimti labiau informacija pagrįstus politinius sprendimus ir padėjo valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis patirtimi. Tačiau yra galimybių užtikrinti tolesnes sinergijas, siekiant remti kovą su AAM pasitelkiant tikslines, ekonomiškai veiksmingas investicijas. Taip pat nurodome su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų pažangos stebėjimo ir priežiūros spragas, dėl kurių gali sulėtėti kovos su AAM veiksmai. Taip pat manome, kad vis dar nepakanka mokslinių duomenų apie AAM paplitimą ir plitimą aplinkoje.

Nustatėme, kad nors pažanga netolygi, daugumoje ES valstybių narių veterinarinių antimikrobinių medžiagų naudojimas tapo apdairesnis. Tai yra pagrindinis kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksnys. Nepaisant to, kai kurios antimikrobinės medžiagos vis dar naudojamos per daug. Naujomis ES taisyklėmis dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų šalinami kai kurie žinomi trūkumai. Tačiau kai kurie probleminiai klausimai išlieka, pavyzdžiui, sunkumai, su kuriais valstybės narės susiduria rinkdamos duomenis ir atsparių bakterijų maiste ir gyvūnuose stebėjimo spragos. Būsima bendra žemės ūkio politika suteikia galimybę toliau stiprinti ES kovos su super mikrobais sistemą.

ES biudžetas yra pagrindinis investicijų į AAM mokslinius tyrimus finansavimo šaltinis. Tačiau kuriant naujas antimikrobinių medžiagų klases dar nepasiekta jokio proveržio. Be to, pažymime, kad Komisija neatliko išsamaus savo paramos moksliniams tyrimams (kuriems tenka daugiau kaip 99 % išlaidų AAM) vertinimo. Galiausiai konkrečiomis ES iniciatyvomis dar nėra tinkamai sprendžiamos rinkos nepakankamumo problemos, atgrasančios privačiojo sektoriaus mokslinius tyrimus kovos su AAM srityje.

Remdamiesi savo nustatytais faktais, teikiame keletą rekomendacijų, skirtų pagerinti ES reagavimą į AAM, visų pirma:

  • didinant paramą valstybėms narėms;
  • skatinant apdairų antimikrobinių medžiagų veterinarijos srityje naudojimą ir geresnę AAM priežiūrą;
  • stiprinant AAM mokslinių tyrimų skatinimo ES strategijas.
X