Vitalijaus Petronio sodininkystės ūkis, kuriame auginami obuoliai, kriaušės, slyvos, trešnės, juodieji ir raudonieji serbentai, avietės, aronijos – vienas didžiausių ir moderniausių Anykščių rajone. Ūkyje naudojama moderni technika ir įranga, įsigyta už nuosavas ir Europos Sąjungos paramos lėšas, todėl visi būtiniausi sodo ir ūkio priežiūros darbai atliekami sparčiai bei kokybiškai. „Viso to, kas šiandieną sukurta ūkyje neturėčiau, jei pagalbos rankos nebūtų ištiesęs Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, teikiantis garantijas už kredito įstaigų teikiamus kreditus“, – tvirtino pašnekovas.V. Petronis darbą lietuviško kapitalo įmonėje į ūkininko kelią iškeitė prieš du dešimtmečius. Tuo metu dauguma ūkininkų, suvilioti valstybės paramos – kompensacijos už juodųjų serbentų sodinukus, masiškai ėmėsi uogininkystės verslo. Beje, juodųjų serbentų augintojams buvo prognozuojamos puikios perspektyvos. Šios veiklos ėmėsi ir V.Petronis.
„Ūkininkavimo pradžioje turėjau tik 10 ha žemės. Javų auginimui šis plotas buvo per mažas, o uogoms ir vaisiams – pakako. Todėl įveisiau sodą ir uogyną“, – mintimis apie ūkininkavimo pradžią pasidalijo Anykščių rajono ūkininkas. Pasak Vitalijaus, vėliau jis ūkį plėtė, įsigijo nuosavos ir nuomojamos žemės.
Šiuo metu V.Petronis dirba apie 300 ha žemės. Sodai užima beveik 30 ha. Juose auga populiariausios obelų veislės – „Šampion“, „Ligol“, „Auksis“, „Delikates“ ir kiti paklausiausių rudeninių bei žieminių veislių obuoliai. Serbentynai užima apie 60 ha. Juose dera juodieji ir raudonieji serbentai. Likusiame plote ūkininkas augina grūdines kultūras: rugius, kviečius bei ankštines kultūras: žirnius, lubinus ir kt.
Darbštus ūkininkas kruopščiai prižiūri sodą, nuolat atnaujina vaismedžius. Todėl jie atseikėja puikų derlių: apie 400-500 tonų obuolių. Vaisiai yra sertifikuoti ir žymimi Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Jų auginimo reikalavimai yra aukštesni už įprastu būdu auginamų vaisių.
Kokybišką ir skanią produkciją ūkio šeimininkas lengvai realizuoja. Didžioji jos dalis keliauja į prekybos tinklus ir ten ilgai neužsiguli. „Nors rinkoje – apstu lenkiškų obuolių, konkurentų nesibijome. Įsitikinome, kad vartotojai mėgsta ir puikiai vertina lietuviškus obuolius“, – džiaugėsi vaisių ir uogų augintojas.
Kitą dalį vaisių ir uogų ūkio šeimininkas realizuoja turguje bei perdirba ūkyje – spaudžia sultis, kurias patys išpilsto. Tokiu būdu kontroliuojamas ne tik visas sulčių gamybos procesas, bet ir garantuojama aukšta produkto kokybė. Sultys taip pat yra paženklintos NKP ženklu.
Kalbėdamas apie ūkio modernizavimą V.Petronis patvirtino, jog jo nebūtų pradėjęs atlikti be Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF), teikiančio garantijas už kredito įstaigų teikiamus kreditus.
„Ūkio modernizavimo pradžioje žemdirbiui itin reikalinga finansinė pagalba. Juk savų lėšų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui neužteko, o turto įkeisti –taip pat neturėjau. Kai pinigų nėra – negali judėti į priekį. Todėl aš kreipiausi į Anykščių kredito uniją, kuri sutiko teikti kreditą bei kreipėsi į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą dėl garantijos, kuri buvo patikimas užstatas kredito įstaigai“, – pabrėžė anykštėnas.
Pasak pašnekovo, ŽŪPGF pagalbos dėka jis ryžosi dalyvauti įvairių laikotarpių ES paramos lėšomis finansuojamose priemonėse, pradžioje – SAPARD (Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros), o vėliau ir Lietuvos Kaimo plėtros (KPP) programoje. Todėl ūkininkavimo pradžioje V.Petronis pasistatė vaisių ir uogų šaldyklas, nupirko elektronines svarstykles, sodo purkštuvą, mulčiuotuvą, kitą sodo ir ūkio darbams reikalingą modernią techniką.
Vėliau V. Petronis nusprendė pasistatyti vaisių saugyklą, kurią, augant produkcijos kiekiui, teko plėsti.
„Kadangi planavau dalyvauti 2014-2020 m. KPP priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“, o lėšų trūko, aš ir vėl pasinaudojau ŽŪPGF paslaugomis“, – sakė ūkininkas, praplėtęs saugyklų pastatą, įsirengęs kontroliuojamas kameras, kuriose galima sutalpinti iki 500 tonų obuolių.
Jis taip pat įsigijo obuolių rūšiavimo ir kitą reikalingą įrangą, įsirengė priėmimo ir perdavimo rampas. Sodininkystės ūkio šeimininkas atviravo, kad ūkio modernizavimas ne tik palengvino ir paspartino darbą, bet ir užtikrino kokybiškesnį produkcijos išlaikymą.
„Džiaugiuosi tuo, ką esu įgyvendinęs. Todėl žemdirbiams, turintiems svajonių savo ūkio plėtrai, patarčiau drąsiai naudotis ŽŪPGF. Garantijos suteikimo procedūra – paprasta ir greita, o keliami reikalavimai ūkininkui – nesunkiai įgyvendinami. Jei jie būtų neįmanomi, būčiau nepasinaudojęs“, – sakė V.Petronis.