Naujienos

KRK aptarti klausimai

Kovo 20 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Seimo komitetas svarstys Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimus

Praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų svarstymui. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) darbo planą aptarė jau šiandien, kovo 20 d.

Parengti du projektai: Seimo narių Virginijos Vingrienės ir Petro Čimbaro bei Kazio Starkevičiaus ir Mykolo Majausko. Pataisų autoriai siūlo į įstatymą įtraukti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių sąvokas, taip sudaryti sąlygas platesniam pluoštinių kanapių perdirbimui. Be to, siūloma leisti auginti pluoštines kanapes mokslo selekcijos tikslais.

Tikėtina, kad darbas užtruks. Projektus teks sujungti į vieną. Be to, pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo laisvesnis interpretavimas turi daug priešininkų. Dėl išvados jau kreiptasi į Vyriausybę. Tobulinamą teisės aktą taip pat svarstys du papildomi Seimo komitetai: Sveikatos reikalų bei Ekonomikos komitetai.

Pirmiausia KRK ketina surengti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimų klausymus.

Miškų įstatymo pataisai nepritarė

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), kaip papildomas komitetas, šiandien svarstė Miškų įstatymo pataisą ir jai nepritarė.

Klausimą Komitetui pristatė viena iš projekto autorių Seimo narė Virginija Vingrienė. Siūlomos pataisos tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams miško žemėje siekiant atkurti buvusias sodybas. Pagal siūlomą formuluotę, teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą,

Pagal šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo nuostatą, yra numatyta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti netgi jeigu nėra išlikę įrodantys dokumentai. Tokia įstatymo išlyga, pataisos autorių manymu, yra paskata miško paskirties žemę pasikeisti apgaulingu būdu, pvz., išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai.

Vyriausybė tokiam įstatymo nuostatos pakeitimui pritarė. Tačiau KRK posėdyje projektas buvo sukritikuotas tiek Komitetų narių, tiek ir kviestinių dalyvių.

Remigijaus Žemaitaičio pastebėjimu, tai būtų akivaizdus žmogaus teisių suvaržymas, ir tai galėtų būti apskųsta Konstituciniam Teismui.

Kita vertus, kaip patvirtino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis, piktnaudžiavimo atvejai buvo aktualūs iki 2011 metų, nemažai jų būta Aukštaitijoje, tačiau sureguliavus įstatymą, tik pavieniai gyventojai siekia miško žemę paversti žemės ūkio paskirties žeme, atkurti sodybą. Per metus pasitaiko vos du tokie atvejai.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis perdavė KRK neigiamą Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos nuomonę, prašymą nepritarti siūlomai Miškų įstatymo pataisai.

KRK gilinosi į e-kuponų viziją

Visuomenėje sklindant įvairioms kalboms ir ginčams dėl Žemės ūkio ministerijos planuojamos vadinamųjų vaučerių sistemos, Seimo Kaimo KRK paprašė žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį viziją pristatyti plačiau. Šiandien tema buvo ganėtinai išsamiai išnagrinėta.

Komiteto posėdžiui vadovavo Algimantas Salamakinas, mat KRK pirmininkas Andriejus Stančikas ir pavaduotojas Kazys Starkevičius šią savaitę lankosi Bukarešte vykstančiame tarpparlamentiniame susitikime – Rumunija šį pusmetį pirmininkauja ES tarybai.

Ministras akcentavo, kad e-kuponų sumanymo tikslas – ne  socialinė priemonė ar bandymas reguliuoti kainas, o siekimas plėtoti mažųjų parduotuvių tinklą, pritraukti į jį pirkėjus, Lietuvoje stiprinti trumpąją tiekimo grandinę. „Iš to gali pelnytis ūkininkai, nes mažėja tarpininkų; plius programa norime skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti sveikos mitybos kultūrą“, – sakė ministras G. Surplys.

 

E-kuponų sistemai reikalingas Europos Komisijos pritarimas. Tik jį gavus, bus Seimui pateiktas atitinkami teisės aktų pakeitimai. Naujoji tvarka, į kurią ketinama įtraukti ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančias šeima, turėtų ateiti ne anksčiau nei kitais metais.

Tačiau ta linkme jau judama, inicijuoti bandomieji projektai. Ūkininkai jau dabar kviečiami teikti paraiškas pagal KPP priemonę „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (liepą planuojamas antrasis kvietimas). Tikimasi, kad supaprastinus sąlygas, KPP priemonė bus populiari, paramos lėšomis susikurs bent 24 trumposios grandinės. Be to, susikurs apie šimtas smulkiųjų pardavimo taškų. Pasak žemės ūkio ministro, kartu norima privilioti pirkėjus: „Nuo liepos planuojame, kad ūkininkai galės taikyti 10 proc. nuolaidas, paskui jas NMA atgauti. Tikimės, galėsime paskatinti pirkėjus ateiti į parduotuves, nes gaus nuolaidą.“

Kaimo ūkio informacijos ir kaimo verslo centras iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos perims informaciją apie šeimas, auginančias ikimokyklinio amžiaus vaikus. Į telefoną bus atsiųstas specialus kodas, suteikiantis teisę parduotuvėje naudotis nuolaida.

Išmėginus du pradinius etapus ir įsitikinus jų nauda, kad yra pirkėjų srautas, e-programa būtų įtvirtinta, taptų nuolatine.

Žemės ūkio ministras sulaukė pagyrimo už sumanymo inovatyvumą ir tai, kad programa tapusi jau gerokai aiškesnė. Vis dėlto kritikos ir abejonių buvo išsakyta daugiau.

Dar nežinia, ką pasakys EK. Ar ne protingiau būtų palaukti jos nuomonės? Ar nedaroma klaida šioms reikmėms numatant KPP lėšas? Ar nebūtų efektyvesnis kelias sumažinti PVM maisto produktams? Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas abejojo, ar siūloma programa gali paveikti rinką, be to, būtų reikalingi modernūs kasos aparatai, kurie kainuoja iki 2 tūkst. eurų.

Parlamentaro A. Salamakino žemės ūkio ministro argumentai šimtu procentu neįtikino: „Nauda – katino ašaros. Geriau būtų paeksperimentuoti su dviem savivaldybėmis, tada diegti Lietuvoje”.

X