2021 m. birželio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje buvo svarstomi trys klausimai. Tiems, kurie yra pasirinkę ekologinę kryptį ar apie ją svarsto, yra aktualus EK komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano (2021-03-25). Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų laukiantys augintojai ir perdirbėjai gali lengviau atsikvėpti, nes projektas jau finišo tiesiojoje. Su juo dirbantis KRK aptarė jau paskutines, labiau techninio pobūdžio pastabas ir pasiūlymus. Ir dar viena tema: premjerei Ingridai Šimonytei Seimui pateikus Vyriausybės ataskaitą, ją pagal savo sritį turi apsvarstyti visi Seimo komitetai. Tai padarė ir KRK.
Apie ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą
Europos Komisijos pristatyto Ekologinės gamybos plano tikslas yra skatinti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, iki 2030-ųjų pasiekti, kad 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemių būtų ūkininkaujama ekologiškai, taip pat reikšmingai būtų išplėtota ekologinė akvakultūra. Komunikate akcentuojama įvairiapusė ekologinės gamybos nauda. Ekologiniuose ūkiuose palyginti su tradiciniais biologinė įvairovė apie 30 proc. didesnė, labiau užtikrinama gyvūnų gerovė, jiems mažiau duodama antibiotikų, o ūkininkai gauna didesnes pajamas ir yra atsparesni. ES ekologinės gamybos logotipas padeda vartotojams gauti tikslią informaciją apie įsigyjamą produktą.
Veiksmų planas suskirstytas į tris kryptis: skatinti ekologiško maisto ir produktų paklausą ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą; skatinti perėjimą prie ekologinės gamybos ir sustiprinti visą vertės grandinę; didinti ekologinio ūkininkavimo indėlį į aplinkos tvarumą.
KRK posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalijo įžvalgomis, posėdžio dalyviai apsikeitė nuomonėmis apie svarbiausias problemas.
Ekologinių ūkių plotų plėtra numatoma nacionalinės BŽŪP strategijos projekte – iki 15 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės. Tikslas yra truputį mažesnis nei vidutiniškai ES, tačiau, pasak žemės ūkio ministro, dėl finansavimo perspektyvų tai yra ganėtinai didelis iššūkis. Išmokų ekologiniams ūkiams, bent kol kas, didinti nenumatoma. Antrasis nacionalinis strateginis tikslas yra skatinti ekologiškų produktų vartojimą vietos rinkoje. Ketinama pasiekti proveržį trumpojo tiekimo grandinių sistemoje, tai leistų ekologiškiems produktams ateiti į valstybines bei savivaldybių įmones, įstaigas.
Taiklių pastabų dėl vartojimo vietos rinkoje pateikė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis. „Nepasidarius namų darbų, išauginta produkcija nueis prie chemizuotos arba į eksportą“, – pastebėjo jis, ragindamas politikus daryti atitinkamus namų darbus, tiesti kelią ekologiškiems produktams į viešąjį maitinimą. Vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse, ant kariuomenės šauktinių ar senelių stalo – visur turėtų vyrauti sveiki lietuviški produktai, o ne atvežtiniai. LEŪA pirmininkas siūlo: pradėjus nuo vaikų darželių, galima būtų pabandyti šiam sektoriui skirtiems ekologiškiems produktams sumažinti PVM.
Atkreipė dėmesį į įtampą dėl gyvūnų gerovės
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas politikų dėmesį atkreipė į gyvūnų gerovės problemą.
Gyvūnų gerovė yra neatskiriama Europos žaliojo kurso dalis. Kiaulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės ūkiuose tai opus klausimas. Reikalavimai griežtėja, o technologiniai dalykai (laikymo, kastravimo, uodegų trumpinimo) nėra išspręsti.
„Lietuvoje apie tai nekalbam. Gyvulininkystės dalis nustumta, neturime nei mokslinės bazės, nei praktinių pavyzdžių, kaip pasiekti gyvūnų gerovę. Esam spąstuose. Techninių sprendimų nėra, o politiniai reikalavimai yra. Turime didelę įtampą“, – sakė A.Baravykas.
Ataskaita su šios dienos aktualijomis
Seimo komitetas išklausė žemės ūkio ministro K.Navicko pranešimo apie 2020-ųjų Vyriausybės darbus – šios sudėties Ministrų kabinetas pradėjo dirbti metams baigiantis, tad ataskaitoje akcentuojami ir būsimi prioritetai. Vyriausybės narys glaustai nužvelgė, kur link juda BŽŪP, kokie yra prioritetai, strateginiai darbai.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis užvedė kalbą apie karščiausias šių dienų aktualijas – dėl konflikto su Baltarusija, kilusio pastarajai prievarta nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Ar bus paveiktas žemės ūkio sektorius, kalio trąšų tiekimas?
„Nuo birželio 1 d. uždraudė pašarų eksportą į Rusiją. Motyvas veterinarinė sauga. Rusų veterinarijos auditas buvo, bet priežastys ne tos – sutampa laikas (konflikto). Dėl kalio trąšų, jos daugiausia keliauja tranzitu, klausimas pakibęs“, – informacija dalijosi žemės ūkio ministras K.Navickas. Jis priminė, kad sutarta dėl ekonominių tikslinių sankcijų taikymo, į sąrašą tokių įmonių gali patekti ir Baltarusijos „Belaruskalij“, bet sankcijos poveikis Lietuvai pirmiausia vertinamas atsižvelgiant į poveikį geležinkeliui ir krovos darbams.