Naujienos

KRK neskuba pritarti pateiktiems projektams

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį (spalio 2 d.) įvykusiame posėdyje neskubėjo pritarti įstatymų projektams – vieniems skelbė svarstymo pertrauką, kitus atmetė. Svarstydamas projektus KRK atsižvelgė į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nuomonę. Posėdyje dalyvavo ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas bei direktorius Sigitas Dimaitis.

Įstaigų jungimui turėtų būti geriau pasiruošta

Praėjusią savaitę KRK svarstė Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos jungimo klausimą ir jam nepritarė. Šįkart ant Seimo komiteto stalo gulė projektų paketas, kilęs iš tos pačios Vyriausybės iniciatyvos: peržiūrėti visas valstybės įmones bei jų funkcijas, jas optimizuoti ir konsoliduoti, mažinti įstaigų skaičių. Pradinę įstaigų peržiūrą atliko tuometė Ūkio ministerija, o ŽŪM buvo įpareigota pagal pateiktą planą parengti įstatymų projektus, reikalingus jos valdymo srities įstaigų jungimui.

Pagal valstybės įmonių pertvarkos priemonių planą atėjo eilė svarstyti trijų įmonių jungimą: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC),  VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis-centras“ bei VĮ Valstybės žemės fondo (VŽF).

Būtų įsteigta nauja įstaiga – VĮ Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras (ŽŪEIC). Jame būtų konsoliduotos informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijos, o dalis likusių funkcijų, nesusijusių su informaciniais ištekliais, būtų perduotos Nacionalinei žemės tarnybai.

Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius bei ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė paaiškino, kokios tikimasi naudos: informacinių technologijų specialistai bus sutelkti vienoje institucijoje – taip ji bus sustiprinta, racionaliau ir optimaliai paskirstomi darbai; racionaliai išnaudojamos patalpos – dabar institucijos Vilniuje yra išsibarsčiusios penkiose vietose, o po reorganizacijos bus viena būstinė. Per metus būtų sutaupoma apie 30 tūkst. Eur patalpų nuomos išlaidų. Be to, biudžeto lėšas leistų taupyti ir kiti dalykai. Vietoj dabartinių šešių serverinių užtektų dviejų; ateityje reikėtų pirkti nebe tris licencijas, o vieną. Sumažėtų ir darbo užmokesčio fondas. Informatikų skaičius išliktų toks pat, tačiau planuojama atleisti 35 administracijos darbuotojus.

Vis dėlto pradžioje reorganizacija pareikalautų ir papildomų lėšų: programinės įrangos licencijai atnaujinti (apie 520 tūkst. Eur), konsultacinėms paslaugoms GIS infrastruktūrai sutvarkyti (apie 50 tūkst. Eur).

Institucijų jungimui KRK iš esmės neprieštaravo. Tačiau paaiškėjo, kad ŽŪM rengiami projektai tinkamai nebuvo derinami su socialiniais partneriais. Iš trijų jungiamų institucijų žemdirbiams daugiausia tenka bendrauti su ŽŪIKVC. Pastabų dėl jo funkcijų ŽŪR yra teikę ir anksčiau. Dabar, rengiantis reorganizacijai, tai yra juo aktualiau.

„Dėl sujungimo neturime prieštaravimų. Tik klausimas, kokios funkcijos; kiek teko susipažinti, pasiūlymas ne iki galo paruoštas“, – posėdyje sakė ŽŪR direktorius S.Dimaitis.

Jis pasidalijo įžvalga, kad norint išvengti painiavos reikėtų peržiūrėti būsimajam ŽŪEIC deleguojamas funkcijas ir tik po diskusijų kalbėti apie įstaigų jungimą. Galbūt vertėtų atskirti valstybines funkcijas nuo komercinių, kai kurias perleisti veislininkystės asociacijoms (kaip antai gyvulių genetinio vertinimo ir analizės duomenų kaupimą). Dar vienas aktualus klausimas – paraiškų priėmimo informacinė sistema: ar tikrai reikia dviejų deklaravimo sistemų? Dėl to atsiranda plotų deklaravimo neatitikimai.

Kad konkurencija valstybės įmonėms yra reikalinga, pritarė ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A.Baravykas. Jis prisiminė, kaip buvo kuriama kiaulių veislininkystės informacinė sistema. Asociacija ją savo lėšomis rengė, bet plūkėsi dvejus metus, teko skųsti valstybės įmonę Valstybės kontrolei, kad sistema būtų suprogramuota. „Didelė problema kokybė. Konkurencija juos turi išjudinti.  Privatizavimas, funkcijų atskyrimas mikliai išmokys dirbti“, – sakė A.Baravykas.

Argumentus išklausęs KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažino, kad valstybės įmonių jungimas gal ir reikalingas, tačiau ŽŪM pasiūlė neskubėti, kad nenukentėtų paslaugų kokybė: „Pačiai ŽŪM nelengvas metas – tai keliasi į Kauną, tai ne. Susikoncentruoti reikėtų. Visur reformos, ar visur suvaldysime, ar nenukentės paslaugų kokybė? Gal tą siūlymą atmeskime. Turi būti išdiskutuota, kaip paslaugos atrodys ūkininkams, turime išsaugoti ir specialistus“.

Be to, kaip pastebėjo A.Stančikas, skubotas jungimas neužtikrins didesnio valdymo srities efektyvumo ir stabilumo. Svarbu ir tai, kad tam prireiks papildomų lėšų, o ateinančių metų biudžetas numatomas ganėtinai įtemptas.

KRK nepritarė trijų VĮ jungimui, o ŽŪM pasiūlė po pusmečio siūlymą teikti naujai.

Reikalinga nauja informacinė sistema?

Seimo komitetas taip pat nepritarė ŽŪM siūlymui kurti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, kurios valdytojas būtų naujai steigti sumanytas ŽŪEIC, arba dabartinis „Gis-centras“. Jo kūrimas taip pat inicijuojamas Vyriausybės pavedimu.

Pasak ŽŪM Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vedėjo Vytauto Paršeliūno, įkūrus tokią informacinę sistemą, sukaupti duomenys nenuguls į stalčių kaip būdavo anksčiau, o bus užtikrintas duomenų prieinamumas bei daugkartinis naudojimas. Mažas sistemos modeliukas nuo šių metų pradžios jau veikia; savivaldybių teikiami duomenys optimizuojami viename serveryje.

Tačiau KRK suabejojo šiuo projektu. Kyla klausimų dėl didelio numatomų lėšų informacinei sistemai kurti (250 tūkst. Eur) ir palaikyti (nuo 2021 metų po 750 tūkst. Eur kasmet). Kaip paaiškino V.Paršeliūnas, sistema bus kuriama iš ES lėšų, o palaikoma iš dalies biudžeto, o iš dalies – iš teikiamų paslaugų: duomenis užsakantys geodezininkai mokės tam tikrą mokestį. Su tokia perspektyva nenori sutikti geodezininkai. Asociacija „Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga“ klausia: kam kuriama dar viena sistema pagal Registrų centro analogą?

Išgirsti argumentai lėmė KRK sprendimą atmesti projektą. ŽŪM buvo pasiūlyta pasitarti Vyriausybėje: jeigu norima optimizuoti valstybės įmonių funkcijas, galbūt erdvinių duomenų kaupimą iš tiesų racionaliau būtų patikėti Registrų centrui.

Aplinkosaugos įstatymų projektų paketas: svarstymo pauzė

Prieš savaitę KRK, kaip papildomas komitetas, pradėjo svarstyti paketą įstatymų projektų, kuriais griežtinama teršėjo atsakomybė. Paaiškėjus, kad siūlomos nuostatos nebuvo tinkamai derintos su ŽŪM, Seimo komitetas Aplinkos ministerijai tai pasiūlė padaryti dabar.

Savaitė netruko prabėgti. Ministerijos pradėjo gludinti pozicijas, tačiau, kaip prisipažino, darbo įveikti nespėjo. Pritrūko laiko. Todėl KRK pasiūlė tam suteikti ilgesnį terminą. Bendru sutarimu svarstymo pertrauką nutarta daryti iki lapkričio mėnesio pradžios. Priimant įstatymus negalima skubėti, būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir visas visuomenės grupes, kurių interesai bus paliesti, akcentavo KRK pirmininkas A.Stančikas.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X