ŽUR Naujienos

KRK posėdyje ministrui – lavina klausimų

1.17KPeržiūrų

Sausio 20 d. įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdis, kuriame žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalijo pirminėmis įžvalgomis apie Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektą.

Šis dokumentas viešai diskusijai, pasak ministro, bus pateiktas vasario mėnesio pradžioje. Buvo įvardytos numatomos iniciatyvos pagal Vyriausybės programos prioritetines sritis: žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės bei konkurencingumo didinimas; tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos; gyvybingas kaimas.

Žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės bei konkurencingumą didinti rengiamasi tokiomis iniciatyvomis (paramos priemonėmis), kaip konkurencingumo didinimas; ūkių gyvybingumo ir atsparumo didinimas; rizikos valdymas; eksporto skatinimas; modernios bendradarbiavimo formos; žemės ūkio modernizavimas diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas.

Svarbi žinutė ta, kad šiais metais Kaimo plėtros programos priemonių keitimai nenumatomi, diskutuojama dėl pokyčių naujojoje finansinėje perspektyvoje. K. Navickas paklaustas apie Finansų ministerijos jau pagarsintą ketinimą didinti akcizą „žaliajam“ kurui, informavo, kad šiuo klausimu kol kas nebuvo kokybiškos diskusijos, tad nėra ką ir sakyti. Mokestinius pakeitimus, peržiūrėjusi visą sistemą, koordinuos Finansų ministerija.

Seimo nariai bei žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai pritarė kai kurioms planuojamoms iniciatyvoms, tokioms kaip: žemės ūkio gamybos pridėtinės vertės didinimas nemažinant smulkiųjų bei vidutinių ūkių rėmimo; kaimo gyvybingumo skatinimas; kartų kaita; parama jauniesiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija pradės diskusijas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl ūkių inkubatorių kūrimo. Svarstoma, kad tokie dariniai galėtų būti geras startas ir mokykla norintiesiems imtis ūkininkavimo. Tam galėtų pasitarnauti žemės ūkio mokyklų, kolegijų, universitetų valdomi žemės plotai. Žemdirbių atstovai pateikė ir pasiūlymų, kuriuos ministras pasižymėjo žadėdamas apsvarstyti. Antai Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis pateikė siūlymą sudaryti galimybę jauniesiems ūkininkams pasitelkti finansų inžinerijos priemones, nes pagrindinė problema yra lėšos, kaip įsigyti ūkį. Taip pat akcentavo lietuviškų maisto produktų viešojo maitinimo įstaigoms skatinimo svarbą.

Žemės ūkio ministras posėdyje sulaukė lavinos klausimų. Vienas po kito juos teikė Žemės ūkio rūmų narių atstovai: Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) pirmininkas Donatas Montvila, Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) prezidentė Vitalija Kuliešienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ bei Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos (NŪŽNA) pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Kiekvienam rūpėjo išgirsti ministro patikinimą, kad jų atstovaujami sektoriai nebus pamiršti, sulauks deramo dėmesio, nes problemų yra kiekviename sektoriuje, jos specifinės.

LŠA vadovui D. Montvilai įstrigo žemės ūkio ministro išsakyta nuostata dėl ketinimo skatinti didesnės pridėtinės vertės gamybą. Šiltnamių ūkiuose kuriama didelė pridėtinė vertė, o galimybės ją didinti yra bent 3–4 kartus didesnės. „Šiltnamių ūkiuose 1 ha įdarbinama 10–11 žmonių, žieminiai šiltnamiai siekia funkcionuoti visus metus“, – dėmesį atkreipė D. Montvila. Ministras sklaidė dvejones, kad šis ūkio sektorius galėtų būti pamirštas: tokia žemės ūkio veikla, kurios produktai kuria pridėtinę vertę, kur mokami mokesčiai ir kuriamos darbo vietos, bus remiama intensyviau. „Kaip konkrečiai, negaliu pateikti, nes trumpuoju laikotarpiu esame ant tų bėgių, kurie suprojektuoti“, – kartu per didelių lūkesčių nenorėjo suteikti žemės ūkio ministras K. Navickas.

Ar sodai ir uogynai išliks prioritetinė šaka, teiravosi LVSA vadovė V. Kuliešienė. Sodininkams ir uogininkams šiek tiek neramu: į ūkius daug investuota, tai veikla, kur iš ploto vieneto sukuriama daugiausia produkcijos. Žemės ūkio ministro žodžiais, po mėnesio darbo laiko konkretaus atsakymo į visus klausimus jis pateikti negali, tačiau bendri principai yra aiškūs.

LEŪA vadovas S. Daniulis domėjosi, ar ketinama į viešąjį maitinimą įtraukti platesnį spektrą biudžetinių įstaigų, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, kaip bus dvigubinamas ekologinių ūkių plotas, kai toms reikmėms dabar trūksta išmokų. Buvo paaiškinta, kad trumpoji tiekimo grandinė yra tarp ministro prioritetinių darbų, o į šios grandinės sąvoką įeina ir viešieji pirkimai, ir viešasis maitinimas plačiąja prasme. Dėl išmokų šiems metams – ministerija ieškanti galimybės suformuoti reikiamą voką. O ekologinių plotų plėtra yra planuojama ne pereinamuoju laikotarpiu, o naujojoje finansinėje perspektyvoje.

LŽŪKA „Kooperacijos kelio“ ir NŪŽNA vadovas J. Kuzminskas išsakė tai, kas jaudina jį kaip kooperatyvų sąjūdžio lyderį ir nederlingų žemių ūkininkų atstovą. Viena vertus, ministro K. Navicko pranešime jis pasigedo tokios sąvokos kaip „kooperatyvai“, todėl kilo klausimas, ta sąvoka buvo praleista netyčia ar sąmoningai. Kita rūpima tema – tai rūgščių Žemaitijos žemių kalkinimas, kuris, galvojant apie dirvožemio tvarumo išsaugojimą, yra labai reikalingas, tačiau praktikai kiša koją kita blogybė – netiesioginės ŠESD emisijos dėl kalkinimo. „Gal padaryti tyrimus, pažiūrėti, kaip iš tikrųjų veikia kalkinimo priemonė, kiek išskiria emisijų?“ – teiravosi J. Kuzminskas. Žemės ūkio ministras patikino: „Tikiu kooperacija, be jos mes niekur nenueisime“. Radus tinkamas kooperacijos formas būtų pašalinta daugelis įtampų. Kas dėl kalkinimo problemos, ministro žodžiais, „reikia surasti tvarų sprendimą“.

Siūlymų ir pastebėjimų pateikė ir LDAA direktorė Z. Cironkienė: dėl būtinybės peržiūrėti draudimo paslaugas, kad atsirastų daržininkystės sektoriui tinkamas paketas, dėl eksporto skatinimo, mažų ūkių skaitmenizavimo, ligų prognozavimo, registruotų preparatų trūkumo ir kt.

X