KRK – sudėtingi klausimai, sprendimų kol kas nėra
gegužės 15, 2019

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžių salėje trečiadienį rinkosi tiek žmonių, kad jiems net pritrūko kėdžių, o komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas nebežiūrėjo į laikrodį ir leido visiems atvykusiesiems išsikalbėti. Toliau buvo gilinamasi į praėjusią savaitę pradėtą svarstyti klausimą dėl valstybės valdomų veislinin­kystės bendrovių privati­zavimo. Įsitikinta, kaip toli pažengė pernai rudenį KRK inicijuotas perteklinės administracinės naštos ūkininkams mažinimo vajus. Gamta padiktavo ir naują degančią aktualiją – dėl sausros susidariusių nepalankių gamtinių sąlygų žemės ūkyje.

KRK posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis

Veislininkystės bendrovių likimas – po mėnesio

Prieš savaitę valstybės valdomų veislininkystės įmonių privatizavimo klausimas KRK posėdyje įstrigo Seimo nariams suabejojus, ar Žemės ūkio ministerija tinkamai atstovauja žemdirbių interesams, ar diskutavo su suinteresuotomis asociacijomis, ar ieškojo alternatyvų.

Šįkart komiteto posėdyje dalyvavo ir įmonių, kurios Vyriausybės yra įtrauktos į šiais metais numatytų privatizuoti įmonių sąrašą, atstovai.: UAB „Pane­vėžio veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“ bei AB „Kiau­lių veisli­ninkystė“. Kaip apibūdino žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, visos trys įmonės dirba nuostolingai.

Kiekviena įmonė buvo aptarta individualiai, suteikiant galimybę pasisakyti ir jos atstovui. Pradėta nuo „Pane­vėžio veislininkystės“, tad jai skirta ir daugiausia laiko.

Bendrovės direktorius Nerijus Gricius pasisakymą pradėjo žodžiais, kad pagrindiniam akcininkui (ŽŪM) prieštarauti sudėtinga, tačiau iš esmės kaip tik to ir atvyko į komitetą. Priminė, kas ilguoju laikotarpiu lėmė įmonės veiklos finansinius rodiklius: bendrovė buvo ilgą laiką rekonstruojama, 2014 m. atnaujino veiklą, o 2015 m. jau išlipo iš nuostolio. Paskui vėl pateko į „duobę“ – per verslo partnerį, kuris vykdė veislinių gyvulių karantinavimo eksportui paslaugą, o pirkėjas neatsiskaitė; teismai dar nesibaigė… Įmonės vadovas akcentavo, kad bendrovė jokių dotacijų, išskyrus parodų rengimui skirtą finansavimo dalį, negauna, patys išsilaiko ir vykdo valdybos keliamus tikslus. Teikia ne tik karantinavimo, veislinių galvijų eksporto į Europos šalis paslaugą, per ir yra surinkimo centras, aukciono centras, parodų centras – unikalus paketas „viskas viename“.

Žemės ūkio viceministras savo ruožtu direktoriui teikė „suktus“ klausimus.

Panašiai aptarta ir kitų dviejų įmonių veikla. Seimo nariai stebėjosi: pasak jų,  darbiniai pokalbiai turėjo įvykti gerokai anksčiau, iki atėjimo į KRK.

Komitetas siekė išsiaiškinti, kokia žemdirbių asociacijų nuomonė, ar jos pasirengusios privatizuoti valstybės įmones ir priversti jas maksimaliai naudingai veikti?

Tačiau kaip buvo – jau nebus. Politikai pripažįsta, kad ministerijai negalima užkrauti įpareigojimo nežinia kiek laiko dar vargti su panašiomis įmonėmis, kurios veikia nuostolingai, jas valdyti.

Galbūt reikėtų sugrįžti prie ŽŪM rengto įmonių privatizavimo įstatymo projekto, kuriuo siūlyta leisti įmones lengvatiniu keliu privatizuoti kooperuotiems paslaugų gavėjams? Projektas buvo sukritikuotas, tačiau patobulinus ir suderinus su Europos Komisija – kelias gal ir įmanomas.

Šiandien išvada tokia: ūkininkų asociacijos turėtų išdiskutuoti klausimą ir KRK pateikti savo projektus iki birželio antrosios pusės.

Formaliai ne sausra, bet kai kur pasėliai jau neatsigaus

Praėjusios vasaros sausros kompensacijos ūkininkų dar nepasiekė, o nepaprastai ilgas pavasarinis laikas be lietaus jau grasina naujais nuostoliais. Kai kur žiemkenčiai negrįžtamai pakenkti, vasarojus džiūsta. Gyvulių augintojai nepamena metų, kad tokiu laiku ganyklose dar nebūtų žolės.

Tačiau Lietuvoje galioja tokia sausros vertinimo metodika, kad pagal reglamentuotus kriterijus sausros dar nėra, ji bus pradėta vertinti (skaičiuoti) tik po mėnesio. Tuo tarpu miškuose jau trečdalyje teritorijos nustatytas aukščiausio laipsnio gaisringumas.

Hidrometeorologijos tarnyba jau ir pati dėmesį atkreipė į problemą. Sausros vertinimo metodiką ketinama keisti, tačiau procesas nėra greitas. Klimatologo dr. Donato Valiuko aiškinimu, pirmiausia reikalingas mokslinis pagrindimas. Moksliniai tyrimai jau inicijuoti. Reikia lėšų – Aplinkos ministerija projektui lėšas jau numatė. Pažangesnės metodikos galima tikėtis nebent kitais metais. Šių metų naujiena: į meteorologinių stotelių tinklą integruojamos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stotelės.  

Žemdirbiai kompensavimo dėl sausringo pavasario nuostolių nesitiki. Tačiau ŽŪM į keblią padėtį vėl patekusiems žmonėms padėti galėtų. Kas daroma? – teiravosi komitetas ministerijos atstovų.

Aišku, ko tikisi ūkininkai: kad nebūtų taikomos sankcijos dėl nepakankamo pasėlių tankumo, piktžolėtumo, vykdant projektus – dėl nepasiektų rodiklių, ekologiniams ūkiams būtų atšaukta reikalavimas kas penkerius metus sėti dobilus (jie nesudygo nei pernai, nei šiemet) ir pan.

Žemės ūkio viceministro V.Griciūno teigimu, jie ministerijoje galvoja panašiai. Savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyrių buvo paprašyta fiksuoti nuostolius.

Kitame KRK posėdyje, kuris numatomas po dviejų savaičių, prie šios temos bus sugrįžta.

Sunku mažinti administracinę naštą

Verta priminti, kad iniciatyva atsirado pernai rudenį. Darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvavo ŽŪR, į sąrašą įtraukė 91 siūlymą, kaip sumažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams.

Vykdydama KRK įpareigojimą, ŽŪM iki vasario pabaigos peržiūrėjo tą sąrašą ir pripažino, kad dauguma klausimų yra jos kompetencijos, 38 pasiūlymai Aplinkos ministerijos, o vienas – Finansų ministerijos kompetencijos dalykas.

Perteklinių reikalavimų ūkininkams mažinimas – kietas riešutėlis. Aršiai buvo diskutuojama dėl kiekvieno punkto. Galiausiai darbinis pasiūlymų sąrašas buvo išmargintas šviesoforo spalvomis: žaliai, geltonai, raudonai. Laimei, dabar jau vyrauja žalia spalva – tai siūlymai, dėl kurių jau susitarta.

Kaip informavo ŽŪM, naujausioje Tiesioginių išmokų taisyklių redakcijoje jau atsižvelgta į nemažai siūlymų. Antai Nacionalinė mokėjimo agentūra iš pareiškėjų reikalaus žemės valdymo teisės dokumentų tik tuo atveju, jeigu po einamųjų metų rugpjūčio 1-osios jų nebus Valdų registre; panaikintas piktžolėtumo tikrinimas; sušvelninta sankcija už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų dėl draudimo auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus statesniuose kaip 12 proc. šlaituose nuo 20 iki 5 proc.; sušvelnintos susietosios paramos sankcijos už vaisių bei uogų auginimą nenuėmusiems derliaus laiku ir kai nustatomas kitas nei deklaruojamas susiejamai paramai gauti augalas; mažinant skundų skaičių dėl žemės valdymo dokumentų buvimo/nebuvimo, skųsti galės tik žemės savininkai ir pan.

Raudona spalva pažymėti siūlymai, kurie prieštarauja Europos teisei, o geltonai – kuriems reikia politinio sprendimo. Pvz., toks: kad išmokas gautų ūkininkai, kuriantys produkciją, rasti būdus, kad parama už žolės smulkinimą nebūtų skiriama.

Ministerijos pateiktais duomenimis, pareiškėjai, kurie nelaiko gyvulių, o pievos sudaro 90 proc. ir daugiau viso deklaruoto ploto, iš viso deklaruoja 117 tūkst. ha, arba 4 proc. viso Lietuvoje deklaruojamo ploto. Didžioji dalis tų žemių yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Pareiškėjų, visai nelaikančių gyvulių ir deklaruojančių vien tik pievas, deklaruojamas plotas sudaro 72 tūkst. ha, arba apie 2,5 proc. viso Lietuvoje deklaruojamo ploto. Tokie pareiškėjai yra įpareigoti vis tiek prašomi pagrįsti žemės dirbimo faktą. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių išmoka nuo praėjusių metų yra susieta su gyvuliais: deklaruojant vien pievas (ganyklas), privalu turėti bent 0,25 SG/ha.

ŽŪM primena, kad pagal EK teisės aktus, tiesioginės išmokos gali būti mokamos ir už tuos plotus, kuriuose nėra vykdoma gamyba, tačiau palaikoma gera agrarinė būklė. Taip pat ES teisės aktai sako, kad tiesioginių išmokų skyrimas negali būti tiesiogiai siejamas su reikalavimu gaminti žemės ūkio produkciją, laikyti gyvulius, todėl galimybės vykdyti politinę valią ir kovoti su „sofos“ ūkininkais yra labai susiaurinamos.

Šių metų pasėlių deklaravimui žolės mulčiavimo draudimo ŽŪM nutarė netaikyti, o dėl taikymo ateinančiais metais siūlo diskusijas politiniu lygiu ir su visuomene.

Darbas dar nebaigtas, klausimas periodiškai vis bus prisimintas KRK. Juolab kad Aplinkos ministerijai adresuoti siūlymai beveik nepradėti nagrinėti. Aplinkos ministras jau yra, tad laukiama, kada ateis eilė žemdirbių administracinės naštos mažinimui.


Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Top naujienos

Ar ūkininkui reikia mokytis?

Panašios naujienos
gruodžio 2, 2019
Copa-Cogeca posėdžiuose

Lapkričio 28-29 d. Briuselyje vyko Copa-Cogeca prezidiumų posėdžiai, kuriuose dalyvavo LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus. Posėdžiuose diskutuota apie ūkininkų padėtį, […]

lapkričio 28, 2019
Pagerbti šauniausi Birštono sav. ūkininkai ir gražiausių sodybų savininkai

Lapkričio 22 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sveikino Birštono savivaldybės ūkininkus, susirinkusius į kasmetinę ūkininkų šventę. Birštono […]