ŽUR Naujienos

KRK surengė posėdį, jame pasigedo ministerijų vadovų

1.3KPeržiūrų

Besiklostantys įvykiai paskatino Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK) liepos 22 dieną surengti nuotolinį posėdį. Pirmojo aktualumo visai Lietuvai klausimas – išvakarėse parvežti ilgų ir sunkių derybų rezultatai dėl 2021-3027 m. biudžeto. Neblėsta paramos žemės ūkio sektoriams, nukentėjusiems koronaviruso pandemijos metu, aktualija. Yra ir kitų neatidėliotino dėmesio reikalaujančių temų.

Rūpimus klausimus nušvietė ministerijų atsakingi specialistai, tačiau vadovų, ypač Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), dėmesio KRK posėdis nesulaukė. Tai sukėlė Seimo narių susierzinimą. Parlamentarai svarstė, kad prie nuotolinio posėdžio galėjo prisijungti šią savaitę atostogaujantis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

KRK nuotoliniame posėdyje dalyvavo bei pasisakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪR tarybos nariai: Lietuvos žemės ir miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas dr. Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Aiškinosi, ar tikrai didesnis yra Lietuvai išsiderėtas vokas

KRK nariai siekė išsiaiškinti, ką iš tiesų pavyko išsiderėti mūsų derybininkams daugiametei finansinei perspektyvai. Naujausią turimą informaciją pateikė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov bei Žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Rolandas Taraškevičius.

Seimo komitete buvo dalijamasi pastebėjimais, kad patosas, su kuriuo išvakarėse visais žiniasklaidos kanalais buvo išplatinta žinia apie žemdirbiams išsiderėtas geresnes tiesiogines išmokas, buvo per didelis ir per ankstyvas. Parlamentarai skaičiavo, jog, atmetus Europos žaliajam ekonomikos atsigavimui skirtas lėšas, septynmečiui išsiderėtas tradicinis dviejų ramsčių paketas realiomis kainomis nuo 2014-2020 m. periodo skiriasi tik apie 40-50 mln. Eur. Turint omenyje žemdirbiams augančias veiklos sąnaudas dėl didėjančių mokesčių, kainų augimo tendencijų, tas priedas ištirpsta.

ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas priminė, kad prie voko didėjimo žemdirbiams visomis išgalėmis prisidėjo ir patys žemdirbiai. Vis dėlto pasiektą derybų rezultatą – tiesioginių išmokų (TI) didėjimą iki 215 Eur/ha finansinio laikotarpio pabaigoje – jis siūlė vertinti atsargiai. Vis tiek ši suma dar nepasieks ES vidurkio (po septynerių metų tai sudarys apie 77 proc. ES vidurkio), be to, kelia abejonių, ar tokias išmokas žemdirbiai realiai gaus – nes vokas paskirstomas visam deklaruojamam plotui, o jis kasmet didėja.

Žemės ūkio atašė R.Taraškevičius tvirtino priešingai, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims vienintelėms pavyko išsiderėti TI augimo perspektyvą, buvo nustatytas naujas „dugnas“ – 2016 m., būtent pagal šiuos metus nustatomas TI vokas. Taip pat siūlė nepamiršti, kokią skylę ES biudžete paliko „Brexit“, ir kaip sėkmingai pavyko susidoroti su šia situacija. R.Taraškevičius atkreipė dėmesį į EK parodytą didesnį lankstumą – šalims narėms palikta teisė savo nuožiūra spręsti TI „lubų“ klausimą, numatyta didesnė laisvė perskirstyti lėšas – net iki 30 proc. iš Kaimo plėtros programos TI vokui bei 25 proc. priešinga kryptimi.

Kaip juda reikalai dėl laukinių gyvūnų daromos žalos

Tęsdamas šio klausimo parlamentinę kontrolę KRK pasidomėjo, ką spėjo nuveikti Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos. Paaiškėjo, kad kabinetuose kažkas juda, tačiau kada ūkininkai pajus efektą – vis dar nežinia.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė patikino, kad jiems tikrai rūpi laukinių paukščių pasėliams daroma žala, ministerija parengusi teisės aktų projektus, kurie leis migruojančias gerves baidyti (dabar tam reikalingas Augalų apsaugos agentūros leidimas), jie šiuo metu derinami. Darbas vyksta lėčiau nei norėtųsi, nes vasara, atostogų metas. Dėl tos pačios priežasties sulėtėjęs komunikavimas su kitomis šalimis narėmis, laukiama atsakymų, kokia praktika yra taikoma sprendžiant problemą dėl laukinių gyvūnų daromos žalos.

Kaip padedama ūkininkams spręsti vilkų antpuolių problemą, informacija pasidalijo AM tos pačios grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas bei ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė.

Apsaugos priemonėms nuo vilkų įsirengti yra skirta 1 mln. Eur KPP lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą gauta 123 tūkst. paraiškų 527 tūkst. Eur sumai. Paraiškas dar galima teikti iki rugsėjo 18 d. Ūkininkai kreipiasi į KRK narius skųsdamiesi, kad jų gyvenamos seniūnijos nėra įtrauktos į sąrašą tų, kur registruojama daugiausiai vilkų. Tokį sąrašą yra sudariusi AM, tačiau, jos akimis, jeigu užtenka paramos lėšų, ŽŪM galėtų sąrašą taikyti prioritetinėms paraiškoms atrinkti. ŽŪM specialistai tai supranta, tačiau nurodo, kad laisviau elgtis neleidžia formalios priežastys: taisyklės, aprašai, auditas…

Už vilkų padarytą žalą praėjusiais metais išmokėta 150 tūkst. Eur kompensacijų. Reali žalų suma yra kur kas didesnė, nes dalis žmonių nesikreipia į savivaldybių komisijas. Tačiau kaip svarsto KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, būtent kompensacijoms reikėtų skirti didesnį valstybės dėmesį.

AM atstovai tvirtina, kad platesnėms kompensacijoms, apimant vilkų ir migruojančių paukščių daromą žalą, šiuo metu nemato galimybių, nėra tokių fondų. EK ateinantį finansinį periodą biologinės įvairovės apsaugai neplanavo priemonių; ar keisis planai, kol kas neaišku. Medžiotojų skiriamų įmokų užtenka tik stumbrų ir vilkų daromai žalai kompensuoti.

Kitaip situaciją mato KRK nariai, žemdirbių savivaldos atstovai.

Lietuvos žemės ir miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. A.Gaižutis akcentavo, kad šiuo metu laukinių gyvūnų talpa miškuose jau trigubai viršija potencialą, todėl gyvūnai eina maisto ieškoti į laukus, kenkia medynams. „Turime peržiūrėti kompensavimą“, – įsitikinęs dr. A.Gaižutis.

Reziumuodamas temą KRK pirmininkas A.Stančikas svarstė, jog reikalas veikiausiai nebus išspręstas kitaip, teks inicijuoti įstatymų pataisas.

Laukiami pažadėti milijonai – kur jie užstrigo?

Žemės ūkio sektoriui, nukentėjusiam dėl COVID-19, numatyta beveik 300 mln. Eur valstybės pagalba.

Praėjusią savaitę EK patvirtino 49,5 mln. Eur valstybės pagalbos paketą: kiaulininkystės sektoriui –  5,5 mln. Eur; daržininkystės sektoriui – 2 mln. Eur  bei finansų inžinerijos priemonėms – palūkanų kompensavimui – 2 mln. Eur ir paskoloms – 40 mln. Eur. Dar prieš dvi savaites patvirtintos paramos schemos (30,5 mln. Eur) pieno gamintojams ir galvijų augintojams.

Šiandien pajudėjo pirmoji dalis paramos lėšų – Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo mokėjimus pieno gamintojams. 27 tūkst. pareiškėjų bus išmokėta 17,5 mln. Eur. Rugpjūtį bus pradėtos mokėti išmokos galvijų laikytojams. Pirmuoju etapu pusei paraiškas pateikusių subjektų (7 tūkst. pareiškėjų už 26 tūkst. galvijų) bus pervesta apie 3 mln. Eur.

Čia gerosios naujienos baigia išsekti. Blogiausia padėtis yra paukštininkystės bei žvėrininkystės sektoriuose.

Padėtį KRK posėdyje komentavo ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė, Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė, ministro patarėja Giedrė Pupšytė.

Paramos mėsinei paukštininkystei schemos derinimas įstrigo Briuselyje. Jau buvo 5-6 klausimų derinimo ratai, o galo dar nematyti. Į eksporto rinką orientuoti mėsinių paukščių augintojai atsidūrę katastrofiškoje padėtyje. Darbininkai grasina streikais, iškilusi dilema – dar laukti valstybės paramos ar atleidinėti žmones, mažinti verslo apimtis.

ŽŪM vienareikšmiškai atsakyti į klausimą negali. Seimo komitetas šokiruotas: ant nosies jau rugpjūtis – Briuselio klerkams atostogų metas. Neradus sprendimo dabar, reikalai gali būti nustumti į rudenį. Seimo nariai priekaištavo ministerijos atstovams dėl to, kad savo atsakomybe nesiryžta „paleisti“ numatytos valstybės paramos, o paskui baigti derinimo procesus Briuselyje. Šiuo metu ŽŪM rengia, jos vertinimu, vienintelę galimą laikiną išeitį – de minimis pagalbą. Taisyklės baigiamos rengti, ministras pirmadienį jas ketinantis pasirašyti.

Tuo tarpu žvėrininkystės ūkiuose padėtis yra dar blogesnė.

Žvėrelių augintojams – nė aguonos grūdo

Žvėrelių augintojams iš paramos paketų nenubyrėjo nė aguonos grūdo. KRK pasiekė informacija, kad kai kurie kailinių žvėrelių augintojai jau bankrutuoja, antstoliai aprašo ūkius.

Praėjo du mėnesiai, kai Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija atkreipė dėmesį į versle susidariusią grėsmingą padėtį, tačiau per tą laiką jokių pragiedrulių neatsirado, padėtis komplikuojasi toliau. Asociacijos pirmininkas dr. Česlovas Tallat-Kelpša informavo, kas šiuo metu vyksta: „Kai kuriuos ūkius aprašo antstoliai. Užvakar gavau žinutę iš antstolio, kad parduodami vieno ūkio 85 tūkst. audinių, pradinė kaina 1 Eur. Įsivaizduokite, ką reiškia tam ūkininkui, kai jauniklis jam iki šios dienos jau kainavo apie 14 Eur. Nei jis skolas padengs, nei žvėrių turės“.

Padėtis blogėja, tačiau prošvaisčių šiuo metu nematyti. Žvėrelių augintojams apmaudu ir skaudu, kad Lietuvoje remiamos tik kai kurios šakos.

„Man sunku suvokti. Jeigu valstybė nusprendė remti nukentėjusį sektorių, pirmiausia turėtų nustatyti, kas yra nukentėjęs. Kalbama apie rėmimą tų, kuriems produkcijos kainos krito 5 proc., o žvėrininkystėje šiuo metu parduota 10 proc. pernykštės produkcijos. Tai reiškia, kad negauta 90 proc. pajamų. Iki liepos mėnesio paprastai parduodama viskas, išskyrus brokuotus kailius“, – kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.

Jis padėtį lygina su Danija – ten į tokią pat bėdą patekę jų kolegos už jauniklį gavo 6 Eur subsidiją. Skirtingai nei mūsų šalyje, ten nustatyti aiškūs nukentėjusio ūkinės veiklos subjekto kriterijai. Be įprastos buhalterinės apskaitos, į valstybės paramą pretenduojantis Danijos ūkininkas turi atlikti papildomą auditą. Remiantis buhalteriniais duomenimis, yra skiriama parama. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas mano, kad ŽŪM, paramą sektoriams teikdama pasirinktinai, elgiasi neteisėtai. Visi ūkio subjektai yra lygūs ir moka mokesčius, todėl valstybei negali būti svarbesnių ir mažiau svarbių sektorių.

ŽŪM atmeta tokius kaltinimus. Tvirtina, kad žvėrelių augintojų neignoruoja. Jiems siūlo naudotis finansų inžinerijos priemonėmis.

Tačiau realybė yra tokia, kad kreditavimas žvėrelių augintojams stringa. Pasak Č.Tallat-Kelpšos, lengvatinė valstybės paskola priklauso nuo finansų tarpininko – jis gali duoti arba ne. Krizę išgyvenantis sektorius pasigenda valstybės numatytų objektyvių kriterijų. Panašiai yra su Žemės ūkio paskolų fondo garantijomis – reikia susirasti banką, kuris finansuotų: „Valstybė sako, kad leidžiama pasinaudoti parama – paimti paskolą, tačiau tos paskolos nėra iš ko paimti. Kelias užsidaro. Valstybė turėtų numatyti kriterijus, kad būtų aišku – jei atitinki kriterijus, turi teisę gauti paskolą, o dabar sprendžia kažkuris trečias…“

Apie tai, kad žvėrelių augintojų padėtis katastrofiška ir yra būtina ŽŪM rimtesnė reakcija bei pagalba, akcentavo ir ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis. Jis pritarė asociacijos vadovo išsakytam priekaištui, kad neturime vientiso požiūrio į sektorius. Siūloma naudotis vien tik finansų inžinerijos priemonėmis motyvuojant, kad ūkiai gali produkciją palaikyti sandėlyje, o paskui parduoti. Tuo tarpu pieno perdirbėjams taikomas kitoks standartas: „Pieno perdirbimo įmonės produkciją deda į sandėlį, parduos geriausiu metu. Reikėtų kažkaip subalansuoti tuos dalykus… Kažkas pasinaudodamas situacija iš to uždirbs, o kiti ir pavasario nesulauks“.  S.Dimaičio siūlymu, būtina parama ir žvėrininkystės sektoriui.

Nubrėžė terminą – rugpjūčio trečioji

ŽŪM specialistai posėdyje stebėjosi dėl kreditavimo sunkumų. Svarstė, kad esant sunkumams su komerciniais bankais galėtų padėti kredito unijos. Taip pat neatmetė, kad žvėrininkystės ūkiams, kaip pirminės gamybos subjektams, galėtų būti suteikta de minimis parama. Tiesa, galima paramos suma labai nedidelė – 20 tūkst. Eur per trejus metus. Seimo komitetui patikinus, kad ūkiams gali praversti kiekvienas pagalbos šiaudas, ministerija patikino, jog tai bus perduota ministrui.

Atsižvelgdamas į padėtį ūkininkų, nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos, KRK priėmė sprendimą viešai kreiptis į ŽŪM su reikalavimu imtis neatidėliotinų priemonių, iki rugpjūčio 3 d. patvirtinti paramos skyrimo nukentėjusiesiems nuo koronaviruso taisykles ir išmokėti paramos lėšas besikreipiantiems.

Prašo aptarti aplinkosaugines problemas

Žemdirbių atstovai prašo KRK būsimame posėdyje skirti laiko aplinkosauginėms problemoms aptarti. Viena jų – žemės ūkio subjektams už naudojamą požeminį vandenį skiriamos nepakeliamos baudos. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė informavo, kad daržininkams tai labai skaudi tema: „Yra ūkis, kuris turi surinkęs beveik 300 tūkst. Eur baudų vien todėl, kad labai tyliai buvo pakeistas įstatymas. Ūkininkas tvarkingai darė apskaitą vandens gręžinių naudojimo, tačiau mokėjo po 3 ct, o pasirodo kad reikėjo mokėti po 10 ct, jokios lengvatos žemės ūkio reikmėms. Dabar baudos skaičiuojamos pagal formulę, pridedant koeficientą 10, už visą laikotarpį skaičiuojama po 1,13 Eur už kub. m. vandens“. Daržovių augintojai yra baudžiami ir dėl to, kad į laukus išveža vandenį nuo plautų daržovių. Aplinkosaugininkų toks vanduo yra traktuojamas kaip pavojinga atlieka, todėl ūkininkai baudžiami, baudos siekia 60-70 tūkst. Eur!

X