Naujienos

KRK tęsiasi diskusijos dėl KPP pereinamojo laikotarpio lėšų

Rugpjūčio 18 d. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstytas klausias dėl Kaimo plėtros programos pereinamojo laikotarpio lėšų.

Po kiekvienos konsultacijos su socialiniais partneriais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tobulina investicinės paramos skyrimo pereinamuoju daugiametės finansinės perspektyvos laikotarpiu sąlygas, projektų atrankos kriterijus.

„Atsiliepėme į pastabas, kiek įmanoma“, – sakė naujausius pakeitimus Seimo komiteto posėdyje pristatęs žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius. Jis patikino, kad dėl lėšų paskirstymo mėsos sektoriuje jau apsispręsta, o dėl daržininkystės ir sodininkystės dar gali būti korekcijų, jos galutinai paaiškės rugsėjo pirmosiomis dienomis.

Pasak viceministro, investicinės paramos skirstymo pagal sektorius ir planuojamos proporcijos pagrįstos trijų svarbiausių kriterijų logika. Pirmasis kriterijus – apsirūpinimo maisto produktais lygis. Palyginti kiauliena apsirūpiname 50 proc., paukštiena (broileriai) – 110 proc., kiaušiniais – 106 proc., jautiena – apie 200 proc. Antrasis kriterijus – gyvūnų gerovė. Kiaušinių gamintojams atsiranda prievolė atsisakyti vištų laikymo narvuose, „degančių“ problemų (dėl kiaulių uodegų trumpinimo) turi kiaulininkystės ūkiai. Trečiasis kriterijus – kaip investicinė parama buvo panaudota 2014-2020 m., kurios šakos investicijų gavo daugiausia, o kurios liko nuskriaustos. Palyginti kiaulininkystės subsektoriuje finansavimas buvo skirtas tik 9 pareiškėjams (iš viso apie 835 tūkst. Eur, o mėsinės galvijininkystės subsektoriuje – 1784 pareiškėjams (per 128 mln. Eur).

Atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymus ŽŪM pakoregavo projektų atrankos kriterijus. Antai didinant atrankinius balus pareiškėjams iš smulkiausių ūkių, ekologinių ūkių, pranašumo taškų gautų ne tik pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, bet ir jų nariai.

Dėl KPP priemonės 2021 m. paramos teikimo nuostatų ir projektų atrankos kriterijų Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ministerijai rugpjūčio 6 d. teikė pasiūlymus. ŽŪR ministerijos dėmesį norėta atkreipti į keturias svarbiausias sritis.

KPP ir EURI lėšomis ne mažiau kaip 75 proc. intensyvumu siūlyta remti statybas, taip pat ir rekonstrukciją. Pateikta pastabų, kaip paskatinti gausesnį pieno gamintojų įsitraukimą bei gamybos pieno sektoriuje plėtrą, kaip antai: nekelti nepagrįstai aukštų privalomųjų įsipareigojimų plėsti pieno gamybą; nustatyti tris gamybos plėtros variantus, už kuriuos būtų skiriami atitinkami projektų atrankos balai. Taip pat siūlyta tobulinti atrankos kriterijus kiaulininkystės sektoriaus projektams, finansuojamiems iš KPP lėšų. Be to, ŽŪR siūlė tikslinti atrankos kriterijus daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektorių projektams, finansuojamiems iš KPP ar EURI lėšų.

Papildomai pastabas bei siūlymus savo iniciatyva teikė ŽŪR nariai: Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA), Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA).

LDAA siūlo perskirstyti lėšas sodininkystei ir daržininkystei numatomame biudžete, keisti proporcijas – atviro grunto sektoriui, kuriame galimų pareiškėjų skaičius ir investicijų poreikis yra labai didelis, biudžetą padidinti iki 16 mln. Eur, uždaro grunto pareiškėjams sumažinti, palikti 9,4 mln. Eur.

Platus LEŪA siūlymų sąrašas: ekologinei gamybai iki 70 proc. didinti investicinės paramos intensyvumą; į paramos gavėjus įtraukti ekologinę vaistažolininkystę; skatinti smulkių ir vidutinių ūkių rėmimą – veiklos diversifikavimą; neremti susijusių asmenų ar mažinti jiems paramą bei kt.

KRK posėdyje savo atstovaujamas gamintojų grupes aktyviai gynė LEŪA, LMGAGA, „Kooperacijos kelio“, taip pat ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos, atstovai.

X