Kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nuosprendį dėl draudimo auginti kailinius atitikimo Lietuvos Konstitucijai. Kaip viešai teigiama – viskas pagal Konstituciją. Palikti žmones, praradusius praktiškai visą turtą, be nieko, kad šie, kaip teigia įstatymo autorė Aistė Gedvilienė, pradėtų naujus verslus.
Bet yra ir gerų žinių: KT pripažino, jog atimti galimybę į kompensacijas tiems ūkiams, kurie draudimo įsigaliojimo laikotarpiu dar bus neišmokėję lengvatinių paskolų neatitinka Konstitucijai.
Žinia, kad KT nevertino kompensacijų dydžio ir adekvatumo, nes tai – įstatymo leidėjų, socialinių ir ekonominių institucijų reikalas.
Primename, kad 2026 m. Europos Sąjunga priims bendrą sprendimą dėl šios veiklos tęstinumo ir tai gali iš esmės pakeisti sprendimą.
Šiek tiek apmaudu, kad nei vienas teisėjas nėra matęs gyvai audinių fermos ir, ko gero, nėra susipažinęs su neseniai atliktu žiniasklaidos tyrimu, kuriame įrodyta remiantis konkrečiais skaičiais ir faktais, kad viso šio įstatymo pagrindas yra akivaizdi VšĮ „Tušti narvai“ vykdyta propaganda.
Seimo nariai aiškino, kad draudimas verstis kailinių priimtas nepateikus tyrimais pagrįstų argumentų, kodėl šios veiklos neuždraudus nebūtų užtikrinta gyvūnų gerovė.
Pasak kai kurių Seimo narių, tą patį tikslą galima pasiekti ir veiklos neuždraudžiant – tokios priemonės esą nebuvo vertinamos. Kreipimąsi į KT jie grindė ir tuo, kad už šį nuosavybės paėmimą nebus teisingai atlyginta.
Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. Naikinamų ūkių savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos – per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.
Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos informacija
