Mūsų herojai

Kuriama elektroninė tautinio paveldo produktų ir amatų parduotuvė

2.29KPeržiūrų

Elektroninis verslas (E.verslas) šiandieniniame technologijų amžiuje, tai  naujos  galimybės ūkininkams ir kaimo gyventojams. Tokio pobūdžio verslo kūrimo poreikį lemia ekonominiai ir technologiniai veiksniai, verslo  globalizacija, interneto technologijos.

Elektroninis verslas, vykdomas virtualioje erdvėje, padidina konkurencingumą su tradicinėmis parduotuvėmis, pasitelkiant verslo  procesus ir verslo sistemas į elektroninę erdvę. Kiekvienam paminėtam e.verslo procesui suteikiamos naujos galimybės. Sudedamųjų verslo dalių yra ne viena. Dauguma įmonių naudodami e. verslą ir informacines technologijas siekia mažinti daromą poveikį aplinkai. Mokslininkų teigimu e-verslo tinklai naudoja daug mažiau energijos ir išskiriama mažesni kiekiai  CO2 nei tradicinėje prekyboje.

Pasaulinės interneto komercijos priimtais skaičiavimais tvirtinama, kad apie 14 % pasaulinės mažmeninės prekybos išlaidų bus vykdoma per interneto kanalus (eMarketer Inc. 2016; GeSI and BCG  2015). Autorių Porterio ir Kramerio (Porter ir Kramer 2016) teigimu įmonės vis labiau tvirtina ir atlieka svarbų vaidmenį socialiniais ir aplinkosauginiais  klausimais būtent iš ūkinės veiklos. Remiantis Europos Komisijos 2016 m. duomenimis tikslas yra padidinti prekybą ir investicijas ir atskleisti nepanaudotą e-verslo potencialą. Serverinės sistemos ir e. verslas yra viena iš pagrindinių priemonių naujovėms, siekiant sumažinti išlaidas, didinti  konkurencingumą. Tai taip pat turi didelį potencialą gerinti energijos  vartojimo efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. E. verslas sukuria naujas galimybes kiekvienam verslo procesui, kurie gali būti vykdomi virtualioje aplinkoje. Darnus vystymasis ir pagrindinės technologinės naujovės ne tik sukūrė esminį poveikį ekonomikai, bet ir poveikį  aplinkai gerąja prasme.

Žemės ūkio rūmų projekto idėja – populiarinti ir skatinti tautiškumą

Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ projektą „Naujos ir tvarios e. verslo galimybės tautinio paveldo produktų ir amatų gamintojams“ bus sukurta efektyvi elektroninio (E.verslo) sistema, skirta tautinio paveldo produktų ir gaminių prekybai Lietuvoje ir užsienyje.

„Šiandieninė situacija parodė, kad E-verslo platforma yra ir patogi, ir ekonomiškai naudinga, ir saugi. Net neabejojame, kad ateitis priklauso naujoms ir tvarioms verslo idėjoms. Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir amatininkų gaminami gaminiai yra ne tik išskirtinės kokybės, bet ir turintys tautinio paveldo sertifikatus, o ką jau ir bekalbėti apie gaminių unikalumą ir išskirtinumą. Tai gaminiai, turintys išliekamąją vertę ir galintys nudžiuginti tuos, kurie ieško kokybės, išskirtinumo, istoriją menančių ir turinčių vertę, rankų darbo gaminių. Į projektą įtraukėme sertifikuotus tautinio paveldo gamintojus iš visų 10 šalies apskričių. Dalyvių gretose tikrai ne vienam žinomi ir pažįstami sertifikuoti tautinio paveldo puoselėtojai: Jadvyga Balvočiūtė iš Mažeikių r. – sertifikuota tautinio paveldo žolininkystės srityje, Vitalius Striuogaitis iš Marijampolės, kurio rykai maistui ruošti ir laikyti pelnė ne tik lietuvaičių, bet ir užsieniečių pasitikėjimą ir pagarbą, Gintaras Ruzgys iš Širvintų r., – duonos kepėjas, Gvidas Paulius iš Utenos r., kurio saldumynai su natūraliais produktais yra pamėgti ne tik smaližių, Jūratė Curko-Maksimovienė iš Kauno r., gaminanti ne tik gardžius, bet ir gražius saldumynus, B.Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“ , džiuginantys savo konditeriniais gaminiais. Tai tik nedidelė dalis projekto dalyvių, su kuriais tikimės supažindinti visuomenę jau 2021-aisiais. Projekte dalyvauja 30 sertifikuotų tautinio paveldo amatininkų – kiekvienas žmogus – atskira istorija, verta didžiausios pagarbos“, – kalba projekto vadovė LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė.

Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Šiai dienai sertifikuota ir pripažinta tautinio paveldo produktais daugiau kaip 1600 gaminių, kuriuos gamina daugiau kaip 500 tradicinių amatininkų.

Kaip pažymi Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos valdybos narys Gintaras Ruzgys, būtina šviesti visuomenę apie tautinio paveldo ženklo autentiškumą ir tradiciškumą, bendrauti ne tik tarp asociacijos narių, bet ir populiarinti bei viešinti gaminius, amatus, tradicijas.

X