ŽUR Naujienos

Kviečiamas LR ŽŪR tarybos posėdis

95Peržiūrų

Sausio 22 d. (trečiadienį) 9 val. LR ŽŪR priesalyje (II aukšte, adresu: K. Donelaičio g. 2, Kaunas) kviečiamas Tarybos posėdis.

POSĖDŽIO DARBOTVARKĖJE:

1.Susitikimas su Žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu žemdirbiams aktualiais klausimais.

 

2. Afrikinio kiaulių maro (AKM) III zonos nuostolių kompensavimas.

Aktualumas. Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) situacija ir toliau išlieka itin sudėtinga: AKM sparčiai plinta ir šernų ir naminių kiaulių populiacijoje. Plečiasi maru infekuota teritorija, didėja ir protrūkių vietų bei rastų negyvų šernų skaičiai. Taip pat buvo išplėstos kiaulių ir kiaulienos prekybą bei eksportą ribojančios AKM zonos, kurių pati nepalankiausia – III AKM zona. Į tokias apribojimų zonas patekę komerciniai kiaulininkystės ūkiai ir stambios skerdyklos gauna ženkliai mažesnes pajamas, trikdomas įprastas jų darbas, prekyba bei eksportas.

Europos Komisija 2019 m. patvirtino schemą, kurios pagrindu valstybei narei suteikta teisė kompensuoti afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulininkystės sektoriaus subjektų patirtus nuostolius. Be to, tokią galimybę numato ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 3D-602 patvirtintos tikslinės paramos, siekiant kompensuoti afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulininkystės sektoriaus subjektų patirtus nuostolius, taisyklės.

Atsižvelgiant į tai, kad III AKM zonoje užaugintų sveikų kiaulių neįmanoma realizuoti įprastomis sąlygomis, taip pat siekiant stabilizuoti Lietuvos kiaulienos gamybos sektoriaus padėtį AKM apimtoje teritorijoje ir paskatinti jos ekonominį tvarumą, posėdžio metu bus aptariamos galimybės kompensuoti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, AKM III zonoje esantiems kiaulių laikytojams.

 

3. LR ŽŪR bendradarbiavimo su Aplinkos ministerija galimybės ir perspektyvos.

Aktualumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 246 punkte įtvirtintas vykdomosios valdžios įsipareigojimas – „Siekdami ištaisyti esamus teisėkūros proceso netobulumus, neretai lemiančius įstatymų spragas ir keliančius pagrįstą piliečių nepasitenkinimą, užtikrinsime, kad įstatymai negalėtų būti priimami nesudarius galimybės visuomenei jų įvertinti ir tinkamai jų esmę išaiškinti visoms suinteresuotoms ir besidominčioms šalims.“, taip pat 277 punkte numatyta – „Nevyriausybinės organizacijos yra stiprios pilietinės visuomenės rodiklis. Darnios demokratinės valstybės pasižymi aktyviu bendradarbiavimu su nevyriausybiniu sektoriumi tiek teikiant viešosios naudos paslaugas, tiek ieškant sprendimų kylantiems iššūkiams atremti (socialinės, švietimo, kultūros, bendruomenių plėtros, šeimos, teisingumo politikos krypčių, žmogaus teisių klausimais).“.

Valdžios institucijų bendravimas ir bendradarbiavimas su organizacijomis, atstovaujančiomis žemdirbių, miškų ir žemės savininkų, perdirbėjų bei kitų interesus, turėtų būti glaudus, nuoseklus ir sistemingas. Tačiau socialiniai partneriai pastaruoju metu vis labiau pasigenda konstruktyvių diskusijų žemės ūkio sektoriui jautriais klausimais. Pastebimos vis dažnesnės Aplinkos ministerijos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama drastiškai riboti vykdomą ūkinę veiklą, o socialiniai partneriai į jas įtraukiami formaliai tik paskutiniame – derinimo su visuomene – etape.

Posėdžio metu bus aptariamos bendradarbiavimo su Aplinkos ministerija galimybės ir perspektyvos.

 

4. LR ŽŪR pozicija dėl Nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų 2021-2030 m. plano.

Aktualumas. 2015 m. Paryžiaus susitarimu pasaulio valstybės sutarė dėti visas reikalingas pastangas sustabdyti klimato kaitos pokyčius globaliam atšilimui neperžengus pavojingos 2 laipsnių ribos. Europos Sąjungos (toliau – ES) poveikis klimato kaitai yra trečias pagal dydį pasaulyje, todėl perėjimas prie nulinės emisijos ekonomikos iki amžiaus vidurio yra vienas svarbiausių ilgalaikių ES tikslų.

Siekiant šių tikslų 2018 m. pabaigoje įsigaliojo Energetikos Sąjungos Valdymo reglamentas, pagal kurį ES valstybės narės iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalėjo parengti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei pateikti juos Europos Komisijai.

Vyriausybė, 2019 m. gruodžio mėn. 30 d., pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų 2021-2030 m. (toliau – NEKS) planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas buvo pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio mėnesio turėtų jį įvertinti.

Posėdžio metu bus aptariami aktualūs siūlymai dėl NEKS plano turinio bei galimų priemonių šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimui.

 

5. Kiti klausimai.

 

Pirmininkas dr. Arūnas Svitojus

X