Spalio 25 d. (penktadienį) 11 val. LR žemės ūkio rūmų priesalyje (2 aukštas), adresu K. Donelaičio g. 2, Kaunas, vyks LR ŽŪR tarybos posėdis.
POSĖDŽIO DARBOTVARKĖJE:
- Dėl mokesčių sistemos tobulinimo.
Aktualumas. Finansų ministerija parengė ir pateikė derinimui Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Akcizų įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Žemės mokesčio įstatymo projektas).
Akcizų įstatymo projektu siūloma gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nustatyti 81 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifą, vietoje dabar esančio 56 eurų tarifo, t. y. tarifas padidinamas 45 proc. Pritarus šiam projektui, 1 litras dyzelino žemdirbiams pabrangtų 2,5 cento. Šiuo pakeitimu planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 6,5 mln. eurų pajamų.
Žemės mokesčio įstatymo projektu siūloma padidinti žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomą koeficientą nuo 0,35 iki 0,5.
2. Dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondų.
Aktualumas. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus prašydamas pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3536 (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus), kurti rizikos valdymo fondų paramos priemones bei teikti valstybės paramą šiems rizikos valdymo fondams.
Įsteigus rizikos valdymo fondą, formuojamą iš pačių žemės ūkio subjektų veiklos įmokų, būtų sudarytos galimybės greičiau reaguoti į krizines situacijas, atsiradusių nuostolių kompensavimas leistų užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą ir tuo pačiu sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį.
3. Dėl tarpinių augalų priemonės.
Aktualumas. VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“, kartu su partneriais, Aleksandro Stulginskio universitetu ir Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutu (Latvija), įgyvendino 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės baseinų taršą“ Nr. LLI-49 (toliau – Projektas).
Pagrindinis Projekto tikslas – padidinti tarptautinių Ventos ir Lielupės upių baseinų valdymo efektyvumą, sukuriant bendrą žemės ūkio taršos mažinimo koncepciją. Projekto metu nagrinėtos pasklidosios žemės ūkio taršos mažinimo galimybės pasitelkiant tarpinius augalus ir sudarytos prielaidos praktiniam šios priemonės įgyvendinimui Lietuvoje ir Latvijoje.
Projekto vykdytojai parengė preliminarius siūlymus dėl tarpinių augalų remiamos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (siūlymai pridedami).
Be to, Projekto metu buvo sukurta programėlė, kuri skirta ūkininkams ir turėtų padėti pasirinkti tinkamiausius tarpinius augalus (pridedama).
Projekto vykdytojai posėdžio metu pristatys Projektą bei siūlymus dėl tarpinių augalų priemonės.
4. Kiti klausimai.
Pirmininkas dr. Arūnas Svitojus
Žemiau pateikiame siūlymus dėl TARPINIŲ AUGALŲ PRIEMONĖS
PRELIMINARŪS PROJEKTO SIŪLYMAI DĖL TARPINIŲ AUGALŲ PRIEMONĖS
Vienas iš pagrindinių tarpinių augalų tikslų – sulaikyti po derliaus nuėmimo dirvožemyje likusį azotą ir taip apsaugoti jį nuo išsiplovimo į vandens telkinius. Kad priemonės įgyvendinimas būtų efektyvus ir atneštų didžiausią aplinkosauginę naudą, ją reikėtų nukreipti į teritorijas, kuriose yra aktualiausios perteklinio azoto išsiplovimo problemos, t.y. į rizikos vandens telkinių baseinus.
Tarpinių augalų priemonė pagal KPP Agrarinės aplinkosaugos programą buvo pradėta įgyvendinti 2018 metais. Lyginant su kitomis agrarinės aplinkosaugos priemonėmis, ji yra gana populiari. 2018 m. buvo deklaruota apie 2,8 tūkst. tarpinių augalų laukų, kurių bendras plotas – 16, 5 tūkst. ha. Šiuo metu paramą priemonės įgyvendinimui galima gauti visoje Lietuvoje, t.y. priemonė nėra skirta tik rizikos baseinams. 2018 m. iš visų deklaruotų tarpinių pasėlių plotų rizikos baseinuose buvo apie 1,4 tūkst. (t.y. apie pusę) visų laukų, kurių bendras plotas apie 9 tūkst. ha (t.y. apie 55 proc. viso deklaruoto tarpinių pasėlių ploto). Tai reiškia, kad faktiškai vandens telkinių būklės gerinimui teigiamą poveikį daro tik apie pusė visų priemonės investicijų. Kita dalis reikšmingo poveikio vandens telkinių būklei neturi, nes yra įgyvendinama tose teritorijose, kuriose taršos mažinimo poreikio nėra. Ten tarpiniai augalai atlieka kitas funkcijas – biologinės įvairovės ir dirvožemio būklės gerinimo, erozijos mažinimo ir pan.
Kita vandens telkinių būklei gerinti numatyta KPP agrarinės aplinkosaugos priemonė „Ariamos žemės vertimas pievomis ir ganyklomis“ didesnio poveikio vandens telkinių būklei neturi, nes jos įgyvendinimo plotai labai nedideli. Tiesa, pastaraisiais metais jie šiek tiek išaugo. 2016 m. priemonės įgyvendinimo plotas buvo 1,3 tūkst. ha, 2017 m. – 2,1 tūkst. ha, o 2018 m. – 3,5 tūkst. ha. Jei palyginsim su tarpiniais augalais, pastarųjų plotai rizikos telkiniuose 2018 m. buvo 9 tūkst. ha., t.y. beveik 3 kartus didesni. Rizikos baseinai yra derlingose žemėse, kuriose vyrauja intensyvi žemdirbystė, ūkininkai ten laiko mažai gyvulių, tad nėra suinteresuoti versti ariamą žemę ganyklomis (nebent minimaliai, kad atitiktų žalinimo reikalavimus). Todėl reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų šios priemonės (t.y. ariamos žemės vertimo pievomis) kitame laikotarpyje visai atsisakyti ir vietoje jos siūlyti kitą priemonę arba daugiau lėšų skirti tarpinių augalų auginimui rizikos baseinuose.
Tarpiniai augalai galėtų būti speciali tik rizikos vandens telkinių baseinams skirta priemonė, arba bendra priemonė visai Lietuvai, tačiau nustatant specialius/ griežtesnius reikalavimus rizikos baseinams, kad būtų užtikrintas maksimalus taršos sumažinimo efektas.
SIŪLOMI REIKALAVIMAI TARPINIŲ AUGALŲ PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMUI
- Prašydami paramos tarpinių augalų auginimui, ūkininkai turėtų prisiimti įsipareigojimą priemonę įgyvendinti 5 metus.
- Jei priemonė bus įgyvendinama visoje Lietuvos teritorijoje, rizikos vandens telkinių baseinams turėtų būti suformuluoti specialūs reikalavimai, užtikrinantys maksimalų taršos išsiplovimo sumažinimą. Rizikos telkinių baseinų ribas ŽŪM‘ui įsipareigoja pateikti AM ir AAA.
- Kad tarpiniai augalai sulaikytų didžiąją dalį dirvoje likusio perteklinio azoto, jie turi užauginti kiek įmanoma didesnę biomasę. Pasėjus augalus per vėlai, pakankama biomasė nebespėja užaugti. Dėl šios priežasties, bent jau rizikos vandens telkinių baseinuose, vėliausia tarpinių augalų sėjos data turi būti rugpjūčio 20 d. (šiuo metu yra rugsėjo 15; gerokai per vėlai, kad būtų gautas geras efektas). Gamtinės sąlygos kartais neleidžia pasėti tarpinių augalų iki rugpjūčio 20 d. Kad priemonė būtų patrauklesnė, turi būti numatytos sėjos reikalavimų išimtys. Pvz., jei ūkininkai iki rugpjūčio 20 d. nespėja nuimti derliaus, jiems gali būti leidžiama įsėti tarpinius augalus į pagrindinę kultūrą 2 savaitės iki planuojamo derliaus nuėmimo.
- Kad išvengti fragmentuoto priemonės įgyvendinimo, kuris neatneša apčiuopiamos aplinkosauginės naudos, rizikos vandens telkinių baseinuose turėtų būti nustatytas reikalavimas minimaliam tarpinių augalų plotui ūkyje. Parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad tarpiniai augalai užims ne mažiau kaip 15 % (šį skaičių reikėtų išdiskutuoti) viso ūkio ariamos žemės ploto.
- Dabartinė pasėlių struktūra, kurioje dominuoja žieminiai javai nėra palanki posėliniams tarpiniams augalams. Įvertinta, kad vidutinis tarpinių augalų auginimo potencialas Ventos ir Lielupės UBR šiuo metu yra apie 20 proc. nuo viso ariamos žemės ploto (žr. paveiksliukus žemiau). Kad ūkininkams atsirastų daugiau galimybių įtraukti tarpinius augalus į sėjomainas, rizikos vandens telkinių baseinuose būtų tikslinga numatyti didesnę išmoką, kompensuojančią žieminių javų derliaus praradimus ir skatinančią keisti pasėlių struktūrą bei auginti daugiau tarpinių augalų. Dar vienas argumentas didesnei išmokai rizikos vandens telkinių baseinuose yra tas, kad čia tarpiniai augalai teikia daugiau ekosistemų paslaugų.
- Augalai, tinkami paramai pagal tarpinių pasėlių priemonę:
- Baltoji garstyčia;
- Rudoji garstyčia;
- Vasarinis rapsas;
- Žieminis rapsas;
- Aliejinis ridikas;
- Pašarinis ridikas;
- Rapsukas;
- Baltieji dobilai;
- Raudonieji dobilai;
- Baltažiedis barkūnas;
- Vikiai;
- Žirniai;
- Pupos;
- Siauralapiai lubinai;
- Žieminiai rugiai;
- Gausiažiedė svidrė;
- Daugiametė svidrė;
- Avižos ir juodosios avižos;
- Grikiai;
- Facelija.
Iš minėtų augalų sąrašo ūkininkai gali formuoti trijų ir daugiau augalų mišinius.
- Rizikos vandens telkinių baseinuose turi būti auginami didžiausią azoto sulaikymo potencialą turintys tarpiniai augalai, t.y. garstyčios, aliejiniai ir pašariniai ridikai (gal dar rapsai). Šie augalai gali būti auginami ir mišiniuose su kitais tarpiniais augalais, tačiau tokiu atveju jų dalis mišinyje turi sudaryti daugiau nei 50-60 proc. (dar diskutuotina). Ankštinių augalų dalis rizikos vandens telkinių baseinuose auginamuose tarpinių augalų mišiniuose turi būti ne didesnė nei 25 proc. (diskutuotina).
- Tarpiniai pasėliai turi būti paliekami lauke per žiemą iki balandžio 1 d. Aplinkosauginis efektas nepriklauso nuo to, ar liekanos įterpiamos, ar ne, tad papildomų reikalavimų dėl įterpimo nustatyti nereikia.
- Tręšti tarpinius augalus ir jų naikinimui naudoti glifosatus turi būti draudžiama.
- Viena iš priežasčių, dėl kurių tarpinių augalų priemonė vis dar stokoja populiarumo yra ta, kad ūkininkams labai trūksta žinių apie tarpinius augalus ir jų teikiamą naudą, tad reiktų numatyti ir ūkininkų informavimo ir švietimo priemones.
