Liepos 26 d. (antradienį) 11 val. Žemės ūkio rūmų priesalyje (II aukštas, Donelaičio g. 2, Kaunas) kviečiamas Žemės ūkio rūmų tarybos posėdis. Posėdžio darbotvarkėje: 1. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasekmių Lietuvos žemės ūkiui; 2. Dėl nacionalinių įsipareigojimų žemės ūkyje po Paryžiaus susitarimo ratifikavimo; 3. Kiti klausimai.
1. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasekmių Lietuvos žemės ūkiui.
Klausimo aktualumas
2016 m. birželio 23 d. įvykusiame referendume Jungtinės Karalystės (toliau – JK) gyventojai balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (toliau – ES). Lisabonos sutarties 50 str. ES valstybėms narėms suteikta teisė – „pagal savo konstitucines nuostatas <…> išstoti iš Sąjungos“, tačiau JK išstojimo ekonominės ir politinės pasekmės kitoms ES narėms iki šiol lieka neaiškios.
Jungtinė Karalystė – ES narė, turinti vieną iš stipriausių ekonomikų, sukurianti 17 proc. ES BVP, kurioje gyvena apie 65 mln. gyventojų. JK yra didžiulė rinka, todėl jos išstojimas iš ES įtakos prekybos santykius su kitomis ES šalimis, vidaus ir užsienio prekybą. Viena iš galimų pasekmių – rinkos stagnacija, kuri turės reikšmės ir Lietuvai.
Lietuvos žemdirbiams kelia nerimą neaiškios ateities perspektyvos, įtakotos vienos iš senųjų ES šalių pasitraukimo iš Sąjungos. Manome, kad būtina deramai įvertinti ir pasiruošti JK išstojimo padariniams, kurie turės įtakos visam Lietuvos žemės ūkiui.
2. Dėl nacionalinių įsipareigojimų žemės ūkyje po Paryžiaus susitarimo ratifikavimo.
Klausimo aktualumas
2015 m. gruodžio 12 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konferencijos dalyvės (196 pasaulio šalys) pasiekė susitarimą, dar kitaip vadinamą – „Paryžiaus susitarimu“, kuriuo, spartindamos visuotinį perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, įsipareigojo siekti, kad pasaulinės temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C. Siekdamos šio tikslo, šalys turės pateikti ir įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.
Pažymėtina, kad ES klimato kaitos švelninimo tikslas – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m., 27 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių ir 27 proc. padidinti energijos efektyvumą -patvirtintas 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos.
Lietuvai būtina paruošti suderintą veiksmų planą bei įsivertinti numatomų nacionalinių įsipareigojimų dydį, atsižvelgiant į išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymo metodiką ir įtaką žemės ūkio vystymuisi.