Sėjai – tik sveika sėkla
Sėjai būtina pasiruošti stiprią, kuo mažiau pažeistą sėklą. L.Fadejevo sukurtoje mašinoje nerasite mums įprastų grubių grūdų transportavimo linijų bei valymo sietų, kurie paprastai pažeidžia grūdus ir todėl jie pasėti dažniausiai nesudygsta. Šios mašinos detalės pagamintos iš medžiagų, kurios nepažeidžia grūdų, o technologija suteikia galimybę sėklą išvalyti ir atrinkti labai efektyviai.
Priminsime, kad mokslininko iš Charkovo taikomą sėklų paruošimo technologija sėkmingai taikoma ne tik Ukrainoje, bet ir Lotynų Amerikos šalyse, Rumunijoje, Bulgarijoje, o viena mašina yra atgabenta ir į Lietuvą. Šiuo metu ji yra ŽŪB „AUGA Skėmiai“.
Svarbu tai, kad naudojant inovatyvią sėklų atrinkimo technologiją, grūdų derlingumas gali padidėti 20-30 proc.
Bandymai ūkininkų laukuose
Vienas iš LR ŽŪR projekto bandomųjų ūkių buvo žemės ūkio kooperatyvas „Kulvos žemė“. 2019 m. pavasarį kooperatyvas per 2 t. grūdų sėklos paruošė su L.Fadejevo sukurta mašina.
Tyrėjams palyginus kviečių laukus, su L.Fadejevo įranga atrinktų kviečių šaknys buvo daug stipresnės, galingesnės, ir tai įtakojo didesnį derlių.
Kitas niuansas – iš sėklai skirtų 2,180 t grūdų, L.Fadejevo mašina atskyrė beveik 300 kg nuovalų.
Pažymėtina, kad ruošiant sėklą įprastiniu oriniu būdu, sėkla pažeidžiama. Nors ūkininkai ir stengiasi kuo mažiau naudoti grūdų sraigtinių transporterių (šnekų), tačiau pažeidimų nepavyksta išvengti.
Suskirstyti į 5 grupes
Priminsime, kad LR ŽŪR vykdomas projektas „Kokybiškos sėklinės medžiagos paruošimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“ Nr. 14PA-KK-18-1-03472-PR001 buvo vykdytas 10 bandomųjų ūkių, kurie buvo suskirstyti į 5 grupes:
- Ekologiniai ūkiai.
- Intensyvios gamybos ūkiai iki 300 ha ploto palankiose ūkininkauti vietovėse.
- Intensyvios gamybos ūkiai iki 300 ha ploto mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
- Intensyvios gamybos ūkiai nuo 300 iki 900 ha ploto palankiose ūkininkauti vietovėse.
- Intensyvios gamybos ūkiai daugiau kaip 900 ha ploto palankiose ūkininkauti vietovėse.
„Augalininkyste užsiimantiems žemdirbiams kyla vis daugiau iššūkių, pradedant aštrėjančia konkurencija ne tik su Amerikos ir ES, bet ir su Rusijos bei Ukrainos grūdų augintojais, todėl turime mažinti gaminamos produkcijos savikainą ir gerinti jos kokybę. Ūkininkai, įvertinę pastarųjų metų meteorologines sąlygas, turėtų deramai ruoštis ūkio rizikos valdymui. Jei anksčiau, atsižvelgiant į meteorologinių stotelių prognozes, galėjome planuoti ūkio darbus ir prognozuoti, tai šiandien šių stotelių duomenimis pasitikėti jau negalime. Taigi turime imtis veiksmų ir deramai pasiruošti besikeičiančioms ūkininkavimo sąlygoms. Vienas iš efektyvių ir patikimų būdų gauti gerą derlių – pasiruošti kokybišką sėklą. Kokybiška sėkla, tai ne tik sveika, stipri, bet ir vienodo dydžio bei svorio sėkla, kuri vienodai sudygsta, yra atsparesnė ligoms ir net lengviau perneša sausrą. Tokią sėklą ir jos pasiruošimo technologiją, kuri priklauso Ukrainos mokslininkui Fadejevui, projekto pagalba išbandėme Lietuvos ūkiuose“, – sako LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Kad naujasis stiprios sėklos paruošimo metodas pasiteisino 100 proc., paliudijo ir ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ vadovas Gintautas Narkus. „Ekologiškos pupos mūsų laukuose užaugo puikios. Panaudojome tik biopreparatus, kurie suformavo sėklos apsauginį sluoksnį, todėl išvengėme ligų. 2019 m. atrinktas stiprias ir kokybiškas, naudojant Fadejevo technologiją, avižų sėklas pasėjome į prasčiausią žemę, o derlių gavome net 11 proc. didesnį, todėl tikrai galiu paliudyti, kad technologija pasiteisino“, – sako G. Narkus.
LR ŽŪR lektorė – konsultantė dr. Laura Masilionytė akcentuoja ir tai kad ūkininkai susiduria ne tik su kiekvienais metais nutinkančiomis gamtos išdaigomis, bet ir primena Lietuvos pasirašytą Paryžiaus susitarimą, kuriame itin didelis dėmesys skiriamas klimato atšilimui, vandens taršos mažinimui. Taigi ateityje teks ženkliai mažinti azotinių trąšų kiekius, todėl tam ruoštis ir mokytis reikia jau šiandien.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas.
Tik apie 25 proc. Lietuvos dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų.
