Laukiama Konstitucinio teismo oficialaus nutarimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2020 m. vasario 6 d. pripažino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2015-07-09, Nr. 11209) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Teismas taip pat tyrė, ar įstatyme pagrįstai reikalaujama pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą. Įstatymas numato, kad tais atvejais, kai žalio pieno pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo gauti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros leidimą.

įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, nurodyti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai liks galioti, tačiau įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas gali būti nenuoseklus ir su spragomis. Kaip informuoja Konstitucinis teismas, neapibrėžtumui pašalinti ir vidinei darnai užtikrinti reikalingas tam tikras laikas, todėl šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 metų liepos 1 dieną.

Ar įstatymas apskritai turėjo kokį nors poveikį reguliuojant pieno tiekėjų – perdirbėjų – pardavėjų santykius? Ar jis pagelbėjo ūkininkams?

„Jei įstatymo veikimas būtų prižiūrimas taip, kaip ir numatyta ir Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra būtų vykdžiusi jai pavestas funkcijas, tai tikėtina, kad įstatymas galėjo pagelbėti pieno pardavėjams“, – sako LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

 

Pieno tiekėjų bėdos  

Pieno gamintojai pasigenda valdžios institucijų dėmesio problemos tarp pieno gamintojų ir pieno supirkėjų santykių sprendimui.  Patys ūkininkai dalyvauja Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, Žemės ūkio ministerijos renginiuose ir mato, kad ne į visus siūlymus yra atsižvelgiama.  Vidutinių pieno gamybos ūkių savininkų vilčių nepateisino skambiai pavadintas  LR  Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Vidutiniai pieno gamintojai įsitikinę, kad pieno supirkimo kaina nustatoma neskaidriai, ignoruojant pieno gamintojų argumentus. Pieno supirkimo kainos suskirstytos į 10 grupių. Supirkimo kainos turi būti vienodos, žinoma, supirkimo formulėje gali būti numatytos išlaidos transportui, priedai – išskirtinės kokybės pienui. Bet viskas turi būti aišku ir skaidru. Neteisinga, kai sprendimus priima tik viena pusė – perdirbėjai. Pieno supirkimo kaina turi būti nustatoma vienoda visiems gamintojams, kaip yra daugumoje ES šalių. Šiuo metu pieno gamintojams mokama kaina už pieną veda prie sektoriaus naikinimo, nes ūkininkai moka, o skaičiavimai rodo, kad dabar svarbu didinti ūkio darbų efektyvumą – daug dėmesio skirti pašarų ruošimui, galvijų genetikai, atrinkti aukštesnės kokybės galvijus, tačiau, kad tai daryti ūkininkai turi matyti pieno sektoriaus perspektyvą ir valdžios strategiją, jei ne – tikėtina, kad sektorius vis labiau trauksis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.