Liepos 26 d. tradicinė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) organizuota lauko diena šiais metais vyko Kelmės rajone jau 28 metus ūkininkaujančio Algimanto Vaupšo ūkyje.
Apie Algimanto Vaupšo ūkį
Algimanto Vaupšo daržininkystės ūkis įregistruotas 1996 metais. Šiandien ūkio centras įsikūręs Dvarčiaus kaime – Smilgevičių dvaro (XX a. pr.) vietoje. Čia, iš žemės ūkio bendrovės įsigytuose pastatuose, įrengtos daržovių saugyklos, gamybiniai pastatai ir ūkio biuras.
Daržovės tiekiamos ne tik Lietuvos rinkai, bet ir į kitas šalis: Latviją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Kanadą.
Pasinaudojęs Europos Sąjungos teikiama parama, ūkis įsigijo šiuolaikinės technikos bei įrangos užaugintoms daržovėms perdirbti. Taip radosi daugiau galimybių gerinti auginamos ir gaminamos produkcijos kokybę, didinti ūkio konkurencingumą, gamybos efektyvumą.
Ūkyje auginama net 19 rūšių daržovių: agurkai, bulvės, burokėliai, cukinijos, griežčiai, juodieji ridikai, kmynai, kopūstai, krapai, krienai, moliūgai, morkos, patisonai, petražolės, rabarbarai, ridikai, salotos, svogūnų laiškai, špinatai. Gaminama net 13 produkcijos rūšių: plautos fasuotos morkos, skustos bulvės, virti burokėliai, rauginti agurkai, rauginti kopūstai, fasuoti krienai, fasuotos bulvės, morkos ir kt.
Ūkyje darbuojasi apie 70 darbuotojų.
Daržovių pasėlių statistika
LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė pristatė trumpą daržovių pasėlių statistiką. Bendrai šiemet jų plotai augo 1 125 ha. Šiemet ženkliai išaugo moliūgų plotai – daugiau nei 500 ha (iki 1 913 ha), kai pernai buvo 1 395 ha. Antrus metus iš eilės gerokai prasiplėtė ir cukinijų pasėliai – augo 144 ha ir dabar siekia 435 ha. Patisonų šiemet deklaruota taip pat daugiau – 19 ha, o pernai deklaruota vos 3,5 ha. Aguročių plotai išsiplėtė net 4 kartus ir dabar siekia beveik 22 ha, nors pernai buvo 5,5 ha, o 2022 m. jų auginta vos 69 arai. Krapai taip pat gerokai šoktelėjo į viršų – jų šiemet deklaruota net 32 ha daugiau. Vis dėlto tokie skaičiai, anot LDAA narių, rodo ne daržininkystės sektoriaus augimą, o fiktyvių ūkininkų gausą, mat būtent šias daržoves dažniausiai renkasi tie, kurie siekia gauti išmokas, o ūkininkauti nė neketina.
Diskusija su žemės ūkio ir aplinkos ministrais
Diskusiją su Žemės ūkio ministru (ŽŪM) Kęstučiu Navicku, Aplinkos ministru (AM) Simonu Gentvilu ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu moderavęs Valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas kėlė aktualias ir svarbias daržovių augintojų problemas.
Viena jų – paviršinių vandens naudotojų registracija. AM supaprastino paviršinio vandens naudotojo registravimąsi asmenims išgaunantiems iki 10 m3 vandens, tačiau augintojai, kurie augina prekinę produkciją vandens sunaudoja kur kas daugiau. Tokiems paviršinio vandens naudotojams įsiregistravimas registre yra apsunkintas ir neaiškus netgi reguliuojančioms institucijoms. Diskusijos metu AM S. Gentvilas pažadėjo suorganizuoti susitikimą sprendimų paieškai.
Kita problema – Augalų apsaugos produktų (AAP) trūkumas daržininkams. Daržovių ūkiai susiduria su didžiule problema – Lietuvoje vis mažėja AAP asortimentas, kurį galima naudoti daržininkystės sektoriuje. Žemės ūkio ministras K.Navickas informavo, kad, siekiant išspręsti šią problemą buvo tartasi su Europos Komisija, kad Šiaurės šalių zonai priskiriamos šalys turėtų bendrą AAP registracijos sistemą. Deja kol kas šis klausimas neišspręstas.
Diskutuota ir dėl daržovių pasėlių draudimo kompensavimo. Tiek daržovių, tiek grūdų pasėlių draudimo įmokos kompensavimas yra vienodas, maksimali kompensacija – 100 Eur. Toks kompensavimas grūdininkystės sektoriuje yra pakankamas ir padaręs proveržį grūdų pasėlių draudime. Tačiau daržovių sektorius sukuria kur kas didesnę pridėtinę vertę, todėl jo hektaro vertė ženkliai didesnė nei grūdininkų. Todėl daržovių augintojai nedrąsiai draudžia savo pasėlius. Norint padaryti proveržį ir daržovių pasėlių draudime, būtų tikslinga atskirti daržovių sektoriaus draudimo įmokų kompensavimą nuo grūdininkų.
Priminta ir lig šiol neišspręsta stumbrų daromos žalos kompensavimo problema daržovių augintojams. Stumbrų bandoms didėjant ir migruojant jos jau pasiekė Kauno r. .Stumbrų bandai perėjus per daržovių pasėlius lieka praktiškai juoda žemė, praradimai didžiuliai. Aplinkos ministras S. Gentvilas pasiūlė pateikti pastabas dabar derinamam teisės aktui „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”.
Diskutuota ir apie sparčiai didėjančius moliūgų plotus. Šiais metais plotai padidėjo virš 500 ha ir siekia 1913 ha. Ar tikrai tiek moliūgų užauginam? Kur tie moliūgai realizuojami? Tikėtina, kad moliūgų plotai didėja dėl VED. LDAA inicijuos VED diferencijavimą, t.y peržiūrėjimą kiekvienos daržovės VED.
Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo kopūstų, burokėlių, bulvių ir morkų laukus. Buvo pademonstruotas burokėlių nuėmimas kombainu, pristatytos ūkyje naudojamos inovatyvios daržovių auginimo technologijos.