LEŪA: Dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus

Paskutiniu metu viešoje erdvėje pasklido informacija apie neva korupcinius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiksmus, kuomet buvo pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 3D-965).

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), didžiausia ekologinius ūkius vienijanti asociacija Lietuvoje, tokius pareiškimus laiko absurdiškais. Mūsų asociacija yra aktyviausiai veikiantis ŽŪM socialinis partneris svarstant įvairius su ekologine gamyba susijusius reguliavimo klausimus. LEŪA jau prieš tris metus inicijavo diskusiją dėl sankcijų metodikos, kuri apsprendžia sankcijų dydžius kuomet ekologiniuose ūkiuose ar jų produkcijoje nustatoma neleistinų medžiagų tarša, pakeitimo. Deja, dėl ankstesnių ŽŪM vadovybių nenoro įsigilinti į problemos sudėtingumą, ši diskusija prasidėjo tik prieš metus, kuomet ir buvo suformuota Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos taryba (Eko taryba), kuriai pavesta paruošti naują sankcijų metodiką. Eko taryba su pertraukomis posėdžiavo daugiau nei pusę metų ir per tą laiką įrodė tik tai, kad darbas vykta per plačiame formate, įtraukiant institucijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su problematika arba paskiriant atstovus, kurie neturi pakankamai patirties ir žinių kompetentingai svarstyti šiuos klausimus. Taip pat buvo jaučiama nuolatinė priešprieša, tiek iš Ekoagros, tiek iš ŽŪM, tiek iš  Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos Gaja.

Paradoksalu yra tai, kad pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 3D-965) visiškai neatitinka LEŪA ir jos narių lūkesčių, kurie buvo ne kartą išsakyti tiek Eko taryboje, tiek ministerijai tiesiogiai. Pagrįsti ir logiški LEŪA narių lūkesčiai dėl kurių iki šiol nesame radę bendro sutarimo su ŽŪM ir Ekoagros:

  1. Pesticidų foninės taršos problematika ir jos traktavimas. Dar iki 2018 metų foninės taršos klausimas Lietuvoje iš viso buvo tabu, nors visa Europa šia problemą žino seniausiai ir yra radę sprendimus, kurie apsaugo tiek vartotoją, kad jį pasiektų saugi pesticidais neužteršta ekologinė produkcija, tiek ūkininką, kuris esant foninės taršos atvejams nėra padaromas nusikaltėliu ir sužlugdomas finansiškai. Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol ūkis, kurio produkcijoje arba dirvožemyje sertifikavimo įstaiga nustato bet kokio dydžio neleistinų medžiagų likutį – yra iš karto pripažįstamas kaip panaudojęs neleistinas medžiagas, iš jo atimamos visos išmokos. Tarp 28 ES šalių yra tik 3 ES šalys, Lietuva yra tarp šių trijų šalių, kurios pasisako už tai, kad ekologinėje produkcijoje turi būti absoliutus nulis neleistinų medžiagų likučio skaitinėje išraiškoje. Tačiau kiekvienas turintis bent kiek sveiko proto suvokia, kad gamtoje absoliučių ir sterilių produktų nebūna. Laboratorijų, kurios atlieka ekologiškos produkcijos tyrimus, įranga ir metodai nuolat tikslėja ir jau dabar pasirenkant tiksliausius tyrimo metodus ir taikant absoliutaus nulio reikalavimą – neturėtume ekologiškos produkcijos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Trumpai apie tai kaip ta foninė tarša atsiranda. Apie tai parašyta daugybė mokslinių darbų, atlikta tyrimų įvairiose šalyse Europoje, JAV ir kt. Galima išskirti šiuos pagrindinius foninės taršos atvejus:

  • Tarša iš kaimyninių chemizuotų laukų, kuomet neatsargiai vykdomi purškimo darbai ir dalis išpurškiamų cheminių medžiagų vėjo pagalba nukeliauja į greta esantį ekologinį lauką. Lietuvoje vis dar turime įsivaizdavimą, kad ekologiškai ūkininkaujantys patys turi saugotis nuo šios kaimynų sukeliamos taršos, įrengdami apsaugines juostas laukų perimetrų ribose. Tuo tarpu vakarų Europoje yra kaip tik priešingai – kaimynai naudojantis pesticidus privalo juos naudoti taip, kad nekiltų rizika, kad jie nukeliaus į kaimynų laukus. Tai paprastai įgyvendinama nepurškiant prie pat lauko perimetro ribos arba įrengiant specialias atskyrimo priemones gyvatvorėmis ir pan. Prie to kas paminėta aukščiau dar galima pridėti, kad baudos už netinkamą ir neatsakinga pesticidų naudojimą Lietuvoje yra juokingai mažos, todėl dauguma chemizuotai ūkininkaujančių net nesivargina stengtis apsaugoti šalia esančių ekologinių pasėlių. O ir įrodyti patį faktą yra be galo sunku, nes retas kuris realiu laiku užpildo pesticidų panaudojimo žurnalą, o kur dar neoficialiai įsigytų pesticidų naudojimas, kurio iš viso niekas neregistruoja.
  • Tarša iš lietaus kritulių, dirvos erozijos, paviršinių vandenų. Dažniausiai foninę taršą sukeliantis pesticidas yra visiems puikiai žinomas herbicidas glifosatas ir jo skilimo medžiaga AMPA. Jis puikiai sklinda per orą šimtus metrų nuo purškimo vietos jei naudojami smulkūs išpurškimo purkštukai, taip pat kondensuojasi į lietaus debesis ir iškrenta kartu su lietumi, kad ir už šimtų kilometrų nuo panaudojimo vietos. Dirvos erozijos metu pustomas paviršinis dirvožemio sluoksnis taip pat gali keliauti kelis šimtus metrų ar net kelis kilometrus. 2017 metais Lietuvoje turėjome ekstremalią situaciją šalies mastu dėl itin didelio kritulių kiekio. Paviršinis vanduo nevaldomai judėjo tarp skirtingų laukų ir taip pat neišvengiamai įtakojo padidėjusią foninę taršą, kurią masiškai pradėjome fiksuoti 2018 metais. Taip pat galima daryti prielaidą, kad 2018 metų rudenį buvo kur kas intensyviau naudojamas glifosatas chemizuotose ūkiuose ir dėl to, kad 2017 metais dėl nuolat vyravusių kritulių rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai tiesiog fiziškai nebuvo galimybės laukų apdoroti glifosatais ir tie laukai, kurie chemizuotuose ūkiuose buvo planuoti purkšti 2017 metais, buvo purškiami 2018 metais.
  1. Galimybė įrodyti savo nekaltumą apeliacijos ar teismine tvarka. Iki šiol veikianti apeliacinė sistema visiškai nesudaro galimybių ūkininkui apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą. Sertifikavimo įstaiga Ekoagros iki šiol visus tyrimus atlieka tik vienoje akredituotoje laboratorijoje, nesudaroma galimybė pakartotinius tyrimus atlikti kitoje analogišką akreditaciją turinčioje laboratorijoje (tai ypač aktualu, kai randama foninė tarša ir neretai net ir tiriant tą patį mėginį kelis kartus gaunami skirtingi rezultatai ir tarša nebeaptinkama).

Nustačius neleistinas medžiagas tai iš karto yra prilyginama medžiagų panaudojimui, nesvarbu kokio dydžio neleistinų medžiagų likučiai yra aptinkami. Nors pačios akredituotos laboratorijos savo oficialiuose atsakymuose tvirtina, kad tokio dydžio likučiai yra per ne lyg maži, kad galėtų atsirasti po tyčinio purškimo ir tai yra tipinis foninės taršos atvejo pavyzdys.

Taip pat yra susiformavusi specifinė teismų praktika, kuri po kelių pirmų ūkininkų pralaimėtų bylų visos kitos yra nagrinėjamos pagal susiformavusią praktiką ir nesigilinant į kiekvieną atvejį atskirai.

Visa tai palieka ūkininkus aklavietėje ir verčia veikti itin didelės rizikos teritorijoje kur ūkininkas yra nuo jo nepriklausančių aplinkybių įkaitas ir iš esmės neturi galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

LEŪA aktyviai bendrauja su kitomis asociacijomis Europoje ir matome, kad visi susiduria su panašiais iššūkiais. Čia galima pakalbėti ir apie vartotojų, kurie perka ekologiškus produktus, lūkesčius. Savaime suprantama, kad vartotojas tikisi, kad ekologiški produktai bus be pesticidų likučių ir mes manome šiuo metu veikianti kontrolės sistema užtikrina, kad vartotoją pasiekia produkcija arba visai be likučių arba su minimaliais įmanomais likučiais (įvertinant laboratorijų paklaidas ir pan.). LEŪA nariai ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys ūkiai daro viską, kad užaugintų ir patiektų į rinką sveikus ir pesticidais neužterštus produktus, tačiau negalime pabėgti nuo fakto, kad gyvename tokiame pasaulyje kur didžioji dalis žemės ūkio gausiai naudoja pesticidus, o pesticidų pėdsakai randami net Arktikos ledynuose. Todėl neišvengiamai turime kalbėtis ir sutarti kaip apsaugoti ūkininkus ir jų nesankcionuoti į bankrotą vedančiomis sankcijomis už veiksmus, kurių jie nepadarė ir kurie nuo jų net nepriklauso. Priešingu atveju bus naivu tikėtis tolimesnio sektoriaus augimo su kuriuo ateina ir lūkesčiai gyventi švaresnėje aplinkoje, ir valgyti švaresnį maistą.

Pridedama papildoma informacija anglų kalba apie foninės taršos problematiką ir kaip tai spendžiama Vokietijoje, kuri kaip tik yra pagrindinė mūsų ekologiškų produktų eksporto rinka.:

  • BNN Orientation Value for pesticides – A guideline to evaluate pesticide residues in organic products

https://n-bnn.de/sites/default/dateien/bilder/Downloads/BNN-Orientierungswert_EN_04022014.pdf

  • About the problem to regulate by law unavoidable entries of unauthorized substances into organic products – illustrated by chemical-synthetically plant protection products

https://n-bnn.de/sites/default/dateien/bilder/Downloads/Dossier_Presence_unauthorised_substances_GLMR.pdf

  • Thresholds or Limits for Organic Products: why BNN and its members say no

https://n-bnn.de/sites/default/dateien/BNN_no%20to%20thresholds_position%20paper.pdf

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos informacija (LEŪA)

Almantas Liorentas

pirmininko pavaduotojas

+370 682 55 627

almantas.liorentas@gmail.com