Naujienos

Lietuviai ne tik iškepė „Taikos duoną“, bet ir priminė Europai apie vienybės ir teisingumo siekį

Kaip jau rašėme https://www.zur.lt/lt/12-saliu-projektas-taikos-duona/ šeštojoje tarptautinio projekto „Taikos duona“ konferencijoje, kurią šįmet Vilniuje surengė LR Žemės ūkio ministerija ir LR Žemės ūkio rūmai, dalyvavo dvylikos ES šalių atstovai. Be šeimininkų lietuvių renginyje dalyvavo projekto iniciatoriai Vokietijos asociacijos „FriedensBrot“ („Taikos duona“) vadovai bei Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos, Bulgarijos bei Kroatijos atstovai iš ministerijų bei žemdirbių savivaldos organizacijų. Susitikti su projekto dalyviais vienam vakarui į Vilnių atskrido Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner).

Pasiruošimas renginiui

Renginyje Vilniuje dalyvavo ir projekto tęsimo regalijas iš LR žemės ūkio ministro Andriaus Palionio perėmė Slovėnijos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto ministrė Aleksandra Pivec. Šioje šalyje 2020- aisiais vyks septintasis projekto renginys.Vilniuje svečius pasitiko ir diskusijose dalyvavo  LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis ir kt.

Priminsime, kad šiam tarptautiniam renginiui pradedama ruoštis prieš metus – kiekviename renginyje paskelbiama, kurioje šalyje projektas bus tęsiamas. Taip nutiko ir 2018 – aisiais, kai projektas buvo surengtas dviejose šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Tada estafetę perėmė Lietuva. Tačiau dar prieš tai, 2018 rugsėjo mėn., projekto iniciatoriai Vokietijos asociacijos „FriedensBrot“ generalinis direktorius Gibried Schenk ir atstovė Marion Schenk lankėsi LR Žemės ūkio rūmuose ir susitiko su šios pagrindinės Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijos vadovais, aptarė projekto tęsimo niuansus, pritarė lietuvių pasirinktoms diskusijų temoms. O temos aktualios ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui ES šalių.

ES bėdos dėl ūkininkų amžiaus

Tarp konferencijoje aptartų temų – „Jaunųjų ūkininkų ateitis Vidurio ir Rytų Europos šalyse: tvarusis ūkininkavimas ir klimato pokyčių iššūkiai“.

Diskusiją šia tema pradėjo LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus:

„Šiandien pagrindinė mūsų konferencijos tema yra jaunųjų ūkininkų ateitis,  jų galimybės įveikti ūkininkavimo tvarumo ir klimato pokyčių iššūkius. Nors jaunieji ūkininkai yra pagrindiniai inovacijų žemės ūkyje varikliai, tačiau ir jiems turime suteikti daugiau galimybių, daugiau pasitikėjimo ateitimi, motyvacijos“.

„Nerimas dėl ūkininkų amžiaus kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Esame iš skirtingų šalių, tačiau būtent ES stiprybė, kad skirtingos šalys turi bendras vertybes ir sugeba išgirsti vienos kitas. Tai labai svarbu siekiant įveikti kylančius iššūkius“, – sakė žemės ūkio ministras A.Palionis.

LR ŽŪR pirmininkas pritarė ministrui ir papildė: „ES jaunųjų ūkininkų dalis mažėja, o žemės ūkio gyventojų amžius auga. Net 32 proc. ES ūkių valdytojų yra 65 metų ar vyresni. Tik 11 proc. ES ūkių valdytojų yra jaunesni nei 40 metų. Lietuvoje padėtis panaši: jaunieji ūkininkai valdo 15 proc. visų ūkių, o 35 proc. ūkių savininkai yra vyresni nei 65 m. amžiaus. Tačiau Lietuva susiduria dar viena problema, kurią ES turi įvertinti – mes daug potencialių ūkininkų prarandame ir dėl jų migracijos į kitas ES šalis“.

Konferencijoje svečiai iš 12 ES šalių svarstė, kodėl jaunus žmones sunku įtikinti, kad jie pasiliktų kaime, arba, kad jie sugrįžtų ūkininkauti.

Apie vienybę ir teisingumą

Tarp naujų iššūkių – klimato kaita ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai. Šios problemos viena ES neišspręs, taigi ar įmanoma susitarti pasaulinėje rinkoje?

„Tai tikrai didelis iššūkis, nes jeigu mes tik sau didinsime reikalavimus, tai ne tik nepasieksime keliamų tikslų, bet ir susilpninsime savo konkurencijos pozicijas pasaulinėje rinkoje. Taigi reikia ieškoti naujų galimybių“, – sakė A.Palionis.

Pavyzdys – Ukraina, kuriai ES vis plačiau atveria duris. Tačiau ar ji laikysis ES keliamų reikalavimų?

Daug diskusijų kilo ir antroje konferencijos dalyje, kurios pagrindinė tema: „ES vienybė ir teisingumas atsižvelgiant į žemės ūkio tvarumą ir klimato pokyčius Centrinėje ir Rytų Europoje“.

„Šios temos esmė – vienodi reikalavimai keliami visoms ES narėms, o tiesioginės išmokos net tarp konferencijoje Vilniuje dalyvaujančių šalių yra labai skirtingos. Kai kurios šalys gauna TI daugiau nei vidutiniškai ES, o Baltijos šalių pozicijos kol kas silpniausios. Todėl šiame renginyje mes ir keliame šį klausimą, tikimės palaikymo iš konferencijoje dalyvaujančių šalių, kad paramos skirtumai turėtų ženkliai mažėti“, – sakė A.Palionis.

Ar  tokios diskusijos gali padaryti įtaką priimant 2021 -2027 m. laikotarpio finansavimo tvarką?

„Tikiuosi vadinamosios „paskutinės derybų nakties“ galimybe.  Štai buvau susitikęs su Slovėnijos žemės ūkio ministre ir ji mūsų siekiui neprieštaravo, nors šiai šaliai skiriamos TI yra 10 proc. didesnės nei ES vidurkis“, – sakė A.Palionis.

Ministras apie tai kalbėjosi ir trumpame pokalbyje su Vokietijos  federaline maisto ir žemės ūkio ministre Julija Kliokner.

ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus pripažino, kad Vilniuje susirinkusių šalių atstovų nuomonės išsiskiria.

„Pavyzdžiui, Lenkija pritaria Baltijos šalių siekiams dėl TI. Čekija ir Slovėnija laikosi kitokios nuomonės, tačiau jos gali būti mūsų sąjungininkės, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos klausimų. Mes sutariame, kad reikalavimai aplinkosaugai neturi būti griežtinami mažinant naujųjų šalių konkurencingumą. Juk ES yra atvira rinka. Konferencijoje dalyvauja 12 šalių ministerijų atstovai, kurie dalyvauja ir rengiant šalių pozicijas Briuselyje, arba dalyvauja derybose, todėl tokios neformalios diskusijos yra svarbios ieškant bendro vardiklio“, – sakė A.Venckus. 

Konferencijoje Čekijos bei Vengrijos atstovai atkreipė dėmesį į būtinybę keisti visuomenės nuomonę apie ūkininkus, apskritai keisti žemės ūkio veiklos įvaizdį. Estijos atstovai pastebėjo, kad Centrinės ir Rytų Europos šalys vis dar atsargiai imasi naujovių, laikosi tradicinio ūkininkavimo principų. O tai kliūtis ateiti į rinką inovacijoms, diegti naujas technologijas.

Vokietijos ministrė apie būtinybę gyventi kitaip

Vokietijos federalinė maisto ir  žemės ūkio ministrė Julija Kliokner konferencijos dalyviams perdavė linkėjimus nuo Vokietijos kanclerės A.Merkel, kurios lėktuvu ji ir atskrido į Vilnių. Pasak J.Kliokner, prieš pat išvyką į Vilnių, ji buvo susitikusi su kanclere ir kalbėjosi apie dėl klimato atšilimo kylančias problemas, diskutavo apie galimybes jas spręsti. Ministrė akcentavo ir vieną iš esminių konferencijos Vilniuje tikslų – vienybę bei žemės ūkio indėlį užtikrinant taiką pasaulyje. Ministrė paminėjo ir Brexit problemą ir sakė, kad euroskeptikai gali sukelti labai daug ir sunkiai sprendžiamų problemų, dėl kurių prarandama daug laiko ir lėšų stiprinant ES.  

Ministrė J.Kliokner akcentavo, kad kuriant bendrąją ES žemės ūkio politiką visoms ES narėms reikės išmokti gyventi ir priimti sprendimus kitaip, teisingai įvertinant visų šalių interesus. Ministrė šį iššūkį pavadino „sunkiąja morale“, kai supranta, kad priimti kompromisus sunku, bet reikia.  

Lietuva estafetę perdavė Slovėnijai

Šiemet Lietuvoje iškepta duona – gyvenimo simbolis – iš specialiai šiai konferencijai užaugintų grūdų buvo iškilmingai pašventinta Arkikatedroje Bazilikoje, Vilniuje. Renginio pabaigoje pašventintą lietuviškos duonos kepalą žemės ūkio ministras A.Palionis ir LR ŽŪR pirmininkas A.Svitojus perdavė projektą 2020 m. tęsiančios šalies – Slovėnijos – žemės ūkio, miškų ir maisto ministrei Aleksandrai Pivec ir Slovėnijos  nevyriausybinio sektoriaus atstovui Tone Hrovat.

Konferencijos organizatoriai dalyviams iš 12 ES šalių parengė įspūdingą kultūrinę programą. Asociacijos „FriedensBrot“ generalinis direktorius Gibried Schenk sakė, kad jam didelį įspūdį paliko ne tik lankymasis Trakų pilyje, bet ir „Dalgėnų sodyboje“ (Trakų rajone) organizatorių surengta edukacinė programa apie duonos kepimą pagal lietuvių kultūros ir kulinarijos paveldą.

X