Medaus reikšmė lietuviams itin didelė – geltonas eliksyras laikomas ir maistu, ir vaistu daugybę metų. Galbūt dėl šios priežasties, bitininkystė Lietuvoje vis labiau populiarėjantis verslas – ja šalyje užsiima apie 10 000 ūkininkų, kurie laiko per 150 000 bičių šeimų. Pastarosios teikia ne tik pajamas, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį gamtoje – apdulkina žydinčius augalus, dėl ko padidėja rapsų, grikių, sodų ir kitų kultūrų derlingumas.
Vis dėlto, daugelis bitininkų dar nesinaudoja naujausiomis technologijomis, tad derlius ne visada būna džiuginantis.„Tenka pripažinti, kad pasikeitusios klimato ir agrarinės sąlygos turi įtakos derliui. Mūsų tikslas – skatinti bitininkus sparčiau diegti technologines naujoves ir taip padidinti veiklos pelningumą bei pačio darbo našumą“, – apie Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) projektą „Bitininkavimo intensyvumo didinimas besikeičiančiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis“ pasakoja ŽŪR konsultantas Juozas Jankauskas.
Tikslas – sveikos ir darbščios bitės
Juozas Jankauskas bitininkyste užsiima jau daugelį metų – šiuo metu jo ūkyje dūzgia apie 50 bičių šeimų. Kaupdamas patirtį ir žinias, šiandien Metų bitininkas gali pasigirti tokiomis pareigomis kaip Žemės ūkio rūmų vyr. specialistas – konsultantas bitininkystei bei Kauno bitininkų draugijos „Bitutė“ pirmininkas. J. Jankauskas nuolatos rengia seminarus, moko kitus bitininkus apie šios veiklos perspektyvas. Tad nenuostabu, kad bitininkas tapo ir vienu iš bendraautorių rengiant projektą, kurio tikslas – padidinti bitininkavimo intensyvumą. Pateikus paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, įgyvendinamas naudingas bitininkams projektas.
„Visų bitininkų tikslas turėti sveikesnes ir darbštesnes bites, kurios galėtų geriau išnaudoti medunešius ir suteiktų didesnę naudą bitininkams bei visam žemės ūkiui ir ekosistemai. Kaip to pasiekti? Optimaliai bites prižiūrėti ir išnaudoti. Deja tai tik skamba paprastai – didelė dalis Lietuvos bitininkų vis dar naudoja tuos pačius būdus kaip ir prieš 50 metų, ar net senesnes technologijas. O visa kita aplink juk keičiasi! Ir gamta, ir agrarinės sąlygos… Prie jų galima prisitaikyti naudojant naujausias technologijas ir taip gauti bent du kartus didesnį derlių“, – apie projekto reikalingumą pasakoja J. Jankauskas.
Metų bitininkas teigia, kad visų pirma reikia pakeisti patį mąstymą – jog dirbant kaip senovėje, derlius tik blogės. Reikia investuoti į žinias, į bityną ir technologijas – tokių ūkininkų yra, bet tik vienetai. Tad geriausias būdas siekti šių pokyčių – parodyti pavyzdį. Įgyvendinant projektą skirtingos naujovės diegiamos dešimtyje bitynų: atrinkome ūkius, įsikūrusius skirtingose gamtinėse sąlygose, tuomet komplektavome dviejų bičių šeimų grupes bei, vėliau, koregavome, kad šeimos taptų vienodai stiprios, būtų identiškuose aviliuose bei visos motinėlės būtų pakeistos grynaveislėmis Karnikos rasės bitėmis. Palyginamųjų bičių šeimų grupių priežiūra vyko įprastine tvarka, o bandomųjų – atsižvelgiant į pakitusias klimatines sąlygas, pvz. bičių paruošimas žiemai, priežiūra pavasarį ir t.t.
Žemės ūkio rūmų konsultantas džiaugiasi, kad tokio projekto poreikis atkeliavo iš pačių bitininkų: „Daugelis jų turi teorinį supratimą, tačiau rezultatams pasiekti reikia realių pavyzdžių. Man pačiam labai įdomu pamatyti, kokios technologijos veikia Lietuvoje, o kokios nelabai“.
Inovacijų pagalba didinamas ūkio pelningumas
Žemės ūkio rūmai projektu siekia skatinti Lietuvos ūkius naudoti naujausias technologijas, kurios padidins veiklos pelningumą, padės vystyti ūkius besikeičiančiomis klimato ir agrarinėms sąlygoms bei skatins konkurencingumą aštrėjančiomis rinkos sąlygomis.
Nuotraukose: ŽŪR konsultantas Juozas Jankauskas ir lauko dienų, vykusių pas ūkininkus Aleksandrą Pupkevičių, Laimoną Galvoną ir ūkininkę Giedrę Grigaitytę-Indrašienę dalyviai.
