Nepaisant kiaulininkystės sektoriui suteiktos paramos neigiamoms covid-19 pasekmėms amortizuoti, Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje situacija iš esmės nepakito ir išlieka labai įtempta: pašarinių grūdų, pašarinės sojos, energetikos kainos laikosi itin aukštame lygyje, o kiaulių supirkimo kainų kreivė yra žemesnė, nei kad praėjusių metų tame pačiame periode, bei yra žemesnė ir už pastarųjų penkerių metų vidutinę kainą. Pastaruoju metu kiaulių gyvo svorio kaina dar laikėsi apie 1,03 €- 1,05 €, tačiau šiandieną kitos savaitės kaina nėrė žemiau vieno euro už kg ir kainos kitimo tendencija turi tik neigiamas prognozes. Šitokia kaina nedengia auginimo kaštų ir kiaulių augintojai realizuodami kiaules patiria didžiulius nuostolius – apie 30 – 40 € už realizuotą kiaulę. Kiaulių augintojai neturi galimybės laikinai sustabdyti auginimą, nes nuo paršavedės apvaisinimo iki bekono užauginimo praeina apie 10 mėnesių, todėl numatyti kokia bus kaina po tiek laiko neįmanoma. Taip pat nėra galimybių sustabdyti realizaciją – auginimas turi nustatytą ciklą, o ir peraugusios kiaulės nepaklausios. Ši ypatingai sunki situacija susiformavo dėl kiaulienos pertekliaus Europos Sąjungos rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių (Vokietijos, Ispanijos) kiaulienos eksportui į Kiniją. Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai ir AKM zonose susidaranti itin pigi produkcija Lenkijoje taip pat netiesiogiai sąlygoja spaudimą kiaulių kainoms Lietuvoje. Sektoriaus padėtį sunkina ir stiprėjantis spaudimas dėl aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų diegimo ir aplinkos sąlygų gerinimo pačiu sudėtingiausiu metu. Sudėtinga investuoti, kai tuo pat metu esi ištiesęs ranką ir prašai pagalbos. Dėl krizės kiaulininkystės sektoriuje kai kurios ES šalys (mūsų žiniomis – Vokietija, Latvija, Estija) jau organizuoja pasitarimus kaip gelbėti kiaulienos sektorių.
Išgyvendami šią situaciją ir matydami dar prastesnes kainų prognozes, prašome Lietuvos žemės ūkio ministerijos stebėti tarptautinę situaciją, kalbėtis su Europos Komisija ir ieškoti būdų Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus situacijai palengvinti ir šiai besitęsiančiai kiaulininkystės sektoriaus krizei įveikti. Suprantame, kad to paties siekia visų ES šalių augintojai, tačiau mūsų padėtis išskirtinė tuo, kad mes Lietuvoje patys sau užsiauginame ir pasigaminame vos 50% šalyje suvartojamos kiaulienos. Nesame prastesni pagal kiaulių vislumo, auginimo spartos ir pašarų konversijos rodiklius, tačiau tokiomis nenormaliai žemomis kainomis, kuriomis plūsta kiauliena iš užsienio, negalime auginti kiaulienos. Tai situacija, kai laikinai laimi kiaulių pirkėjas, tačiau visam laikui pralaimi augintojas. Tokioje situacijoje ypač praverstų vietinės produkcijos populiarinimas ir palaikymas. Tą nuolatos ir atkakliai daro ES senbuvės šalys ir nors ES rinka atrodo laisva, tačiau ji laisva tik į vieną pusę. Pabandykite lietuvišką kiaulieną parduoti švedui ar vokiečiui. Nepirks iš principo – palaikys savo krašto augintojus. To principo stengiasi laikytis ne tik vartotojai, tačiau ir perdirbėjai, ir prekybos tinklai. Daugumoje ES šalių vyrauja kiaulienos perteklius ir šiuo metu pagrindinės ES šalys, kiaulienos gamintojos stengiasi tą perteklių iškišti kur tik galima. O galima iškišti mums, lenkams, latviams. Suprantame, kad kaip sektorius atrodome tarsi nuolatos verkiantys ir prašantys dėmesio, tačiau kiaulininkystės sektorius niekada nebuvo gausiai remiamas. Tiesioginės išmokos kiaulininkystės ūkiams nebuvo ir nėra skiriamos, o per 20 metų iš visų buvusių ES paramos fondų, skiriamų žemės ūkio valdų modernizavimui paremti, kiaulininkystei skirti vos 2 % lėšų. Didžioji dalis paramos atiteko grūdų augintojams ir pieninių bei mėsinių galvijų augintojams. Reikia pripažinti, kad Lietuvos kiaulininkystės ūkiai traukiasi ne be reikalo – kitos ES šalys šią šaką remia gausiai, stengiasi palaikyti ir transformuoti pagal visuomenės lūkesčius, kad atitiktų aukštus aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus. Deja, Lietuvoje pastaruosius 15 metų reikalavimai buvo tik keliami, o padėti juos įgyvendinti buvo pamiršta. Be to, susidūrėme ir su AKM sukeltų pasekmių problematika – problema niekur nedingo. Todėl ši jau metus užsitęsusi kaulių supirkimo kainų krizė ir pati situacija kiaulininkystės šakai yra ypatingai sunki.
Tai kas gi darosi tarptautinėje kiaulienos rinkoje?
Tik per rugpjūčio mėnesį kiaulienos kainos Kinijos ateities sandorių rinkoje Daliane sumažėjo 30 %. Nuo gegužės mėnesio kainos sumažėjo daugiau nei perpus. Kinija dabar bando sulėtinti kiaulienos importą, nes akivaizdu, kad Kinijos rinkoje yra pakankamai pigios kiaulienos. Prieš metus didžiausia kiaulienos tiekėja Kinijai buvo Vokietija, tačiau dėl AKM pasireiškimo šernų ir naminių kiaulių populiacijoje, Vokietijos kiaulienos eksportas į Kiniją sustojo, o nuo š. m. rugsėjo 12 d. visos siuntos iš Vokietijos į Kiniją yra sustabdytos ir bus arba grąžintos, arba sunaikintos.
Ispanija Kinijai yra antra didžiausia kiaulienos tiekėja Europoje po Vokietijos. Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius pasiremdama atliktais auditais ir formaliomis dokumentų pildymo klaidomis, Kinija panaikino kiaulienos eksporto licencijas septynioms stambioms Ispanijos mėsos perdirbimo įmonėms. Dėl to atsirado papildomas kainų spaudimas Europos Sąjungos rinkoje ir tas produkcijos iš Ispanijos spaudimas ypač veikia visos ES kiaulių augintojus. Ispanija pastaraisiais metais buvo gerokai išplėtusi kiaulių populiaciją ir kiaulienos gamybą. Skaičiuojama, kad Kinijos paklausos paskatinta, 2020 metais Ispanija padidino savo kiaulių bandą 5 procentais (1,43 mln. kiaulių). 2020 m. Ispanija į Kiniją eksportavo 2,78 mln. t kiaulienos. Pasak Ispanijos kiaulienos pramonės atstovų, Kinijos vyriausybė nori palaipsniui mažinti savo priklausomybę nuo kiaulienos importo iš užsienio, didinti savo šalies kiaulių populiaciją ir išplėsti apsirūpinimą savo šalyje pagaminta kiauliena.
Dėl sustojusio pagrindinių ES kiaulienos gamintojų eksporto į Kiniją, kiaulių pardavimo kainos ES yra rekordiškai žemos, o auginimo kaštai dėl pabrangusių pašarų – neįprastai aukšti. Europos šaldytuvai pilni mėsos ir pertekliaus nėra kur sandėliuoti, sunku kiaulieną parduoti. Vokietijos kiaulių augintojai skaičiuoja, kad patiria apie 50 € nuostolį parduodami vieną kiaulę. Paršelių kainos taip pat iki šiol neregėtose žemumose – 25 kg paršelis kainuoja apie 15-20 €. Vokietijos žemės ūkio spauda pilna pranešimų apie sudėtingą kiaulininkystės būklę.
Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner š. m. rugsėjo 15 d. sukvietė kiaulienos pramonės susitikimą. Situacija kiaulininkystėje buvo įvardinta ,,katastrofiška“. Ieškota išeities iš kiaulienos kainų krizės. Net ir patys vokiečiai vis mažiau valgo kiaulienos, dideli renginiai su ,,bratwurst“ stendais atšaukiami, o dar ir Kinija nustojo importuoti kiaulieną. Pramonės susitikime Bonoje federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner pažadėjo finansinę pagalbą kiaulių augintojams. Susitikime, vykusiame federalinėje maisto ir žemės ūkio ministerijoje Bonoje, dalyvavo gyvūnų laikytojų, maisto mažmenininkų ir maisto pramonės atstovai. Be ministrės Julijos Klöckner, pasitarime taip pat dalyvavo Žemutinės Saksonijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio ministrai Barbara Otte-Kinast ir Ursula Heinen-Esser. Abiejose Vokietijos žemėse laikoma apie 60 proc. visų kiaulių. Pavyzdžiui, tik Žemutinėje Saksonijoje yra apie 5000 ūkių, kuriuose laikoma apie 8,2 mln. kiaulių. Visos trys ministrės patikino, kad jų žemių mokesčių tarnybos gali padėti greitai ir yra pasirengusios tai padaryti – atsisakyti mokesčių išankstinio mokėjimo ir atidėti mokesčių mokėjimą. Federalinė vyriausybė pratęsė pagalbos dėl koronaviruso paraiškų teikimo terminą iki šių metų pabaigos. Jie taip pat paprašė ES Komisijos išnagrinėti trumpalaikės pagalbos priemonių galimybes ir patvirtinti, kad per trejus mokestinius metus būtų žymiai padidinama dabartinė viršutinė vadinamosios de minimis pagalbos viršutinė riba. Federalinė vyriausybė taip pat intensyviai derasi su Kinija, kad ši nepaisant afrikinio kiaulių maro, pirktų vokišką kiaulieną.
Vokietija nepritaria Olandijoje taikomam modeliui – mokėti pasitraukimo iš kiaulių auginimo verslo išmoką, kadangi tokia pagalba metant verslą visam laikui siunčia neteisingą signalą jaunajai kartai, pačių nebegaminama mėsa taip pat pakeičiama importu iš užsienio.
Visos trys ministrės įspėjo mažmenininkus, kad jie nepardavinėtų vokiškos kiaulienos pusvelčiui. Vokietijos mažmeninės prekybos asociacija (HDE) jau prieš susitikimą patikino, kad mažmeninės prekybos maistu sektorius „labai domisi patikimomis tiekimo grandinėmis ir ekonomiškai stabiliais gamintojais“. Vokietijos tinklai, tokie kaip Edeka, Aldi, Kaufland, Rewe jau yra vienaip ar kitaip išreiškę Vokietijos ūkininkų palaikymą ir užsimena apie ūkininkams palankų kainų lygio palaikymą ir vokiškos kilmės kiaulienos dalies prekyboje didinimą.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas
