Lietuva formuoja poziciją dėl Europos Komisijos pasiūlyto teisės aktų paketo, pavadinto „fit for 55“, ir kuriame numatomos priemonės, kaip šiltnamio emisiją sukeliančių dujų išmetimus iki 2030 metų sumažinti 55 proc. tam, kad Europa iki 2050-ųjų taptų klimatui neutraliu žemynu. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) lapkričio 15 dieną surengė atvirą diskusiją, joje aptarti penki EK pasiūlyti teisės aktai, direktyvų keitimai. Aktualiais klausimais poziciją išsakė Mokslo tarybos atstovai. Lapkričio 17 d. Seimo komiteto uždarame posėdyje ketinama apsispręsti dėl Lietuvos pozicijos.
Diskusijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas norėjo išgirsti, kaip kiekvienu atveju būtų paveiktas Lietuvos žemės ūkis: dėl keičiamų Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus bei Pastangų pasidalinimo reglamentų, Energijos mokesčių bei Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvų nuostatų, kuriamo Socialinio klimato fondo. Diskusijoje buvo akcentuota, kad žemdirbių bendruomenėje trūksta konkretumo ir aiškumo, kaip ateinantys aplinkosauginiai reikalavimai bus pagrįsti lėšomis. Kita vertus, nuo to, ar žemdirbiai rinksis pasiūlytas priemones, ar jos bus patrauklios, priklausys ir žaliojo kurso sėkmė. Deja, šiandien aiškumo trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir ES lygiu. Tarkim, labai aktualus klausimas – kokią naudą ūkininkai ir miškininkai galėtų gauti už savo veiklą „užrakinant“ anglį. EK teisėkūros iniciatyvą dėl vadinamojo anglies ūkininkavimo ketina pristatyti gruodžio 14 dieną.
LMŽSA pirmininkas dr. A.Gaižutis pasidalijo nuogąstavimu, kad Lietuvos planas padidinti miškingumą (miškai kompensuos emisijas iš žemės ūkio) gali likti neįvykdytas, nes Kaimo plėtros programos 2023-2027 m. biudžete lėšos visam miškų sektoriui yra sumažintos beveik penkis kartus. Yra du CO2 absorbavimo šaltiniai: miškų produktyvumo didinimas tvariai miškininkaujant ir miškų plotų plėtra. O perspektyviniuose planuose dabar nėra atsižvelgiama nei į viena, nei į kita. Dr. A.Gaižutis atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje jau treji metai, kai miško savininkai jau gauna atlygį už anglies užrakinimą, tam nukreipiama dalis įmokų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus.
Vertingų įžvalgų jis pateikė ir dėl kitų EK pasiūlytų teisės aktų.