Naujienos

Lietuvos seniausios gyvūnų veislės vertinamos ne tik Europoje

Baisogaloje įsikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute galima pamatyti beveik muziejinius lietuviškų vietinių veislių gyvulius – Žemaitukai ir Lietuvos sunkieji žirgai, Lietuvos šėmieji ir baltnugariai bei senojo genotipo Lietuvos žalieji galvijai, vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys, Vištinės žąsys, Lietuvių skalikai, Lietuvos baltosios bei vietinės kiaulės. Kai kurie šių gyvūnų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje yra skaičiuojami vos keliais šimtais vienetų.

Lietuvos genofonde saugomos seniausios lietuviškos veislės pasižymi išskirtine veisline verte vertinamos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Jos populiarinamos parodų, pristatymų ir konferencijų metu. Tą daro nemaža dalis ūkininkų, kurie gauna paramą rinkdamiesi savo ūkiams senųjų lietuviškų veislių gyvulius. Lietuvos sunkieji ir stambieji žemaitukų veislių atstovai – ne tik darbiniai, o universalūs ir ištvermingi, puikūs šeimos ūkio pagalbininkai, tinkantys visiems darbams, pramogai, sportui bei hipoterapijai arkliai. Senųjų lietuviškų veislių karvės atsparesnės ligoms, lyginant su šiuolaikinių veislių karvėmis. Vietinių šiurkščiavilnių ir Lietuvos juodgalvių avių vilna pasižymi išskirtinėmis savybėmis, todėl iš jų vilnos pagaminti gaminiai stebina ne tik unikaliu dizainu, bet ir šiluma. Šios veislės avys tai pat tinka terapijai, yra prieraišios ir lengvai dresuojamos. Dėl šių privalumų stiprinami verslo santykiai su skirtingų valstybių atstovais, kurie vertina ekologiškus, išskirtinės kokybės maisto produktus bei unikalius gaminius, terapiją ar pramogas.

Svarbu, kad veisėjai rinktųsi lietuviškas veisles, o aukštos klasės gyvūninės kilmės produktų gamintojams pavyktų atskleisti pagamintų produktų išskirtines savybes, bei dar labiau išpopuliarinti unikalią, paveldo tradicijas išsaugojusią gamybą: maisto gamybos receptus, autentiškus vilnos vėlimo būdus ir kt.

Išskirtiniai, tautinio paveldo maisto produktai – lašiniuotis, lašiniai yra gaminami iš senųjų lietuviškų kiaulių veislių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šių kiaulių gyvulinės kilmės riebalai turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai, teigia LSMU Gyvulininkystės instituto vadovė dr. Violeta Juškienė. Mokslininkai siūlo gamybininkams (mėsos perdirbėjams) patiekiant galutinius maisto produktus nurodyti ne tik mėsos kilmę, t. y. šalį, kurioje gyvūnai yra išauginti, bet ir gyvūnų veisles. Siūloma tautinio paveldo gaminius gaminti tik iš lietuviškų (nacionalinių) veislių gyvūnų produkcijos.

Gegužės 30–31 d. Lietuvoje vyko „XVIII Baltijos šalių gyvūnų veisimo konferencija“. Baisogaloje LSMU Gyvulininkystės institute apsilankę mokslininkai ir verslo atstovai iš Estijos, Latvijos, Švedijos, Danijos, Belgijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Ukrainos bei Lietuvos ne tik klausėsi pranešimų įvairiomis su gyvūnų veisimu susijusiomis temomis, bet ir pamatė beveik muziejinius, išskirtinius gyvulius bei paukščius, kurių šalyje likę vos keli šimtai.

LSMU informacija

X