Naujienos

Lietuvos ūkininkių draugijai – 80!

LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) narė Lietuvos ūkininkių draugija (LŪD) paminėti savo 80 – ąsias veiklos metines pasirinko ežeringąjį Zarasų kraštą ir ta pačia proga surengė tarptautinę, tradicine tapusią, 17 – ąją Baltijos šalių kaimo moterų verslo konferenciją ir mugę.

Zarasų profesinėje mokykloje susirinkusias Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo moteris sveikino LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, europarlamentaras Bronis Ropė, LR Seimo narys Algimantas Dambrava.

Organizacijos tikslai išliko

Priminsime, kad  LŪD pirmieji skyriai Lietuvoje buvo įsteigti 1939 – ųjų balandžio mėnesį, o iniciatorė – 1938 m. LR ŽŪR Namų pramonės ir smulkiųjų ūkio šakų komisijai vadovavusi ūkininkė Alena Devenienė.

1939 – ųjų pabaigoje šalyje veikė jau per 60 skyrių. Deja, jau 1940 – aisiais okupacinė valdžia LŪD uždarė. Organizacija buvo atkurta 1992 m. birželio 6 d. Pirmoji atkurtos organizacijos vadovė buvo ūkininkė Lina Bružikienė. Vėliau draugijai vadovavo Genovaitė Kimbrienė, po jos – Marija Račkaitienė, o pastarąją pakeitė ir iki šiol LŪD vadovauja Virginija Žliobienė.  Prie LŪD steigimo tiesiogiai prisidėjo LR ŽŪR, taigi natūralu, kad ši organizacija yra pagrindinės visus Lietuvos žemdirbius jungiančios organizacijos narė.

„Mūsų organizacijos tikslai išlieka –  kantriai skleisti dvasines vertybes, saugoti lietuvių tradicinę kultūrą, papročius, kulinarinį paveldą ir visa tai perduoti jaunajai kartai“, – sveikindama susirinkusias Baltijos šalių kaimo moteris sakė LŪD pirmininkė V.Žliobienė.

LŪD vadovė ragino koleges aktyviau į organizacijos gretas kviesti jaunas moteris, kurių kaimuose tikrai yra daug ir jos dažniau nei vyrai suranda laiko visuomeninei veiklai.

Moterų įtaka

Tiek LŪD steigiant, tiek ją atkuriant dalyvavo LR ŽŪR. Ir dabar LŪD yra viena iš LR ŽŪR narių. Konferencijoje dalyvavęs LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pripažino, kad Lietuvos kaimo moterys tiek per LŪD, tiek per kitas asociacijas, sąjungas bei draugijas yra labai įtakingos tiek LR ŽŪR, tiek apskritai visose Lietuvos valdžios struktūrose.

„Prisiminkime – prieš kelis metus Lietuvoje trys moterys užėmė svarbiausias pareigas: Prezidentė, Seimo pirmininkė ir Krašto apsaugos ministrė. Ir tada valstybės gyvenimas buvo gerokai stabilesnis nei yra šiuo metu“, – sakė A.Svitojus.

LR ŽŪR pirmininkas pasveikino LŪD  ir jai vadovaujančią V.Žliobienę, įteikė LR ŽŪR apdovanojimus.

LŪD sveikino ir EP narys Bronis Ropė bei pristatė moterų indėlį Europos Parlamente, pateikė informaciją apie ES bendrąją žemės ūkio politiką artėjant naujajam ES paramos laikotarpiui.

Latvijos kaimo moterų organizacijos vadovė Vineta Geršebeka perdavė sveikinimus kolegėms lietuvėms: „Mes neturime tokių istorinių šaknų, todėl džiaugiamės, kad galime pasinaudoti jūsų patirtimi“.

Estijos kaimo moterų organizacijos vadovė Kare Kikeman sakė, kad estės džiaugiasi lietuvių organizacijos garbinga sukaktimi ir tikisi, kad glaudus bendradarbiavimas išliks ir ateityje.  

Sėkmės pavyzdžiai ir ateitis

Apie sėkmingus kaimo moterų verslo pavyzdžius bei ES ir valstybės paramą šeimos ūkiams informaciją konferencijoje pateikė LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vyr. specialistė Laima Buitkienė. Tarp sėkmės pavyzdžių – Gižų kaimo bendruomenės Vilkaviškio r. veikla.

Kiti pavyzdžiai: Auksės Drazdienės vadovaujama UAB „Natūralūs turtai“ Kretingos rajone bei Jūratės Lankauskaitės -Kregždienės vadovaujamas pirmasis Lietuvoje levandų ūkis ir ketvirtasis pavyzdys – šalyje žinoma nedidelė kepyklėlė „Du Medu“.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė pažvelgė į tolimesnę Lietuvos kaimo ateitį ir padarė išvadą, kad dėl demografinių priežasčių verslas kaime turi orientuotis į žinių ekonomiką, taigi orientuotis į inovatyvias kaimo gyvybingumo skatinimo idėjas.

„Nėra pakankamai lėšų, trūksta paramos? Esu įsitikinusi, kad  jeigu bus gerų idėjų, tai atsiras ir pinigų joms įgyvendinti“, – sakė R.Melnikienė.

Išskirtinis moterų atkaklumas

LAEI direktorės teiginį tarsi patvirtino konferencijoje dalyvavusi ūkininkė Birutė Dapkienė, sulaukusi 16 m. amžiaus iš Rokiškio pabėgusi į Vilnių, o po 22 metų nesėkmingo bandymo įsitvirtinti sostinėje, sugrįžo į Rokiškio rajoną.

„Pradėjau nuo 200 žąsų kiaušinių. Pardaviau užaugintas žąsis, nusipirkau pirmąją karvę. Po to – antrą, trečią ir t.t. Įkūriau pieno ūkį, po kelių metų kažkaip atsirado keliolika arklių, kelios alpakos, pora stručių, vištų, mėsinių galvijų aberdynų angusų banda“, – pasakojo B.Dapkienė.

Patirtimi apie kaimo bendruomenių veiklą konferencijoje pasidalino ir Latvijos kaimo moterų organizacijos atstovė Zaiga Vismanė bei Estijos atstovė Kare Kikenam.

Antrąją konferencijos dieną moterys apsilankė keliuose verslo ūkiuose bei tarėsi apie bendradarbiavimo perspektyvas.

X