Gyvulininkystė

Lietuvos veislininkystės sistemoje tebeklesti švogerizmas

1.13KPeržiūrų

Rugsėjo 3 d. įvyko Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (VGVK) posėdis, kuriame dalyvavo europarlamentaras Juozas Olekas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovas Darius Valkauskas.

VGVK nariai pasigedo veislininkystės strategiją formuojančios ir kontrolę vykdančios valdžios institucijos – žemės ūkio ministerijos atstovų.

Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras J. Olekas pastebėjo, kad kai kurios Lietuvoje vykdomos veislininkystės sektoriaus reformos išties stebina, todėl labai pravartu išgirsti VGVK narių nuomonę, kokios yra problemos, ko galima pasiekti per europines struktūras, kokios problemos kyla su vietos valdžia.

VGVK pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas pažymėjo, kad pagrindinė problema Lietuvos veislininkystėje – kad vis dar lig šiol veislininkystė yra politizuota ir asociacijos negali veikti savarankiškai. Apmaudu, kai asociacijos, kurios gavo valstybės pagalbą, bet dėl nesugebėjimo dirbti prarado net kai kurias gyvulių veisles, tačiau žemės ūkio ministerija šioms asociacijoms ir vėl skyrė finansavimą. Problema yra ir tame, kad šiandien mažas produktyvumo sistemoje dalyvaujančių ūkių ekonominis pieno ūkio efektyvumas, kai ūkininkai iš karvės primelžia apie 6200 t, o bendrovės – 8 800 t. Reikalingas kitas požiūris, atsakomybė, ūkininkų ir bendrovių atstovų mokymas, gerosios patirties iš pažangių ES šalių pavyzdžiai ir analizė.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis europarlamentarą supažindino su ne viena paradoksalia Lietuvos veislininkystės sistemine situacija: pavyzdžiui Lietuvoje yra net 2 holšteinų asociacijos, kai visame pasaulyje yra po vieną kiekvienoje šalyje; visose demokratinėse šalyse asociacijos kuriasi iš apačios, o štai Lietuvoje, žemės ūkio ministerija inicijavo kai kurių asociacijų įsteigimą; dar keisčiau, kai asociacijos, kurioms buvo pavesta vesti kilmės knygas, prarado net veisles, tačiau žemės ūkio ministerija jas tebegloboja ir toliau skiria finansavimą.

S. Dimaitis taip pat pažymėjo, kad tai ką pavyko pasiekti veislininkystės sektoriuje, yra darbščių, atsakingų ir į ateitį žvelgiančių veisėjų nuopelnas, o ne valstybinės veislininkystės politikos veiklos rezultatas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gyvulininkystės sektorius susiduria su dideliu spaudimu iš aplinkosauginės pusės. „Gyvulių augintojų tikslas – aprūpinti vartotojus mėsa. Siekiant įgyvendinti visus aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkio sektoriuje, turi būti numatyta ir parama tam tikrų priemonių įsigijimui ar modernizavimo projektams, kurie būtini siekiant įgyvendinti naujus reikalavimus. Taip pat gyvulių augintojai susiduria ir su dideliu visuomenės nepasitenkinimu dėl kvapų. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad reikalaujant laikytis tam tikrų reikalavimų ir tvarkų, šiam sektoriui būtina numatyta paramą“, – kalbėjo A. Baravykas.

Lietuvoje 90 proc. kiaulienos užaugina Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos nariai, tačiau šiandien, kaip ir sovietmečiu, Lietuvoje kiaules augina ir žemės ūkio ministerijos įmonė. Kalbu apie valstybės atstovaujančios institucijos – Žemės ūkio ministerijos valdomą įmonę AB „Kiaulių veislininkystė“.

Gyvulininkystė suskilo į 2 dalis. Ūkininkai aiškiai mato, kad didžiausias progresas veislininkystėje pasiektas ES šalyse, kuriose pačios asociacijos yra atsakingos už veislininkystę, o ne ten, kur veislininkystę imituoja valstybė.

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių asociacijos pirmininkas prof. dr. Artūras Stimbirys atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta dėmesio gyvulininkystės mokslui, stokojama valstybės dėmesio ir strateginio požiūrio bei planavimo.

Arūnas Cicėnas, Lietuvos ristūnų sporto asociacijos tarybos pirmininkas piktinosi, kad lig šiol žemės ūkio ministerijos pozicija ir strategija veislininkystės sektoriuje taip ir liko neaiški.

„Suradę investuotojus atstatėme Utenos hipodromą. Atėjus koronavirusui Lietuvos žirginio sporto atstovai savo verslą perkėlė į Prancūziją, Vokietiją, nes ten šis sektorius yra skatinamas ir palaikomas. Tuo tarpu Lietuvoje – neliko nei varžybų, nei konkūrų, nei paramos ar paskatinimo“, – pažymėjo A. Cicėnas.

Lietuvos veterinarijos gydytojų atstovas Algimantas Lūža taip pat pažymėjo, kad veislininkyste turi rūpintis asociacijos, o ministerija turi vykdyti kontrolę ir formuoti strategiją.

Gintarė Kisielienė, Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) pirmininkė, informavo, kad asociacijos nariai ir visas avininkystės sektorius šiandien turi daug problemų dėl vilkų daromos žalos.  „Tikrai yra problema, nes šiandien valstybė vykdo ne avių veislininkystę, o vilkų veislininkystę. Atsirado probleminiai vilkai, kurie puola ūkinius gyvūnus, ir kurių elgsena yra pasikeitusi. Problema yra, tačiau kol kas niekas nesiima jos spręsti“, – kalbėjo G. Kisielienė.

LAAA pirmininkė G. Kisielienė akcentavo ir ūkininkų švietimo ir mokymo būtinybę ir pažymėjo, kad progresas asociacijoje yra todėl, kad asociacijos nariai aktyviai dalyvauja švietėjiškose programose, keičiasi patirtimis su užsienio šalių avių augintojais. Veislininkystė yra svarbi ir jai turi būti skiriamas ne tik deramas dėmesys, bet ir parama.

Mindaugas Kinderis, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius informavo, kad asociacija turi funkciją vesti kilmės knygas, dėl ko galima dėkoti tik ES reglamentui.

„Šiandien susiduriame su aplinkos ministerijos keliamais aplinkosaugos reikalavimais gyvulininkystės ūkiams, tačiau ūkininkams svarbu, kad būtų sudarytos atitinkamos sąlygos šiems reikalavimams įgyvendinti bei būtų informuojama bei skiriama laiko susipažinti“, – akcentavo M.Kinderis.

M.Kinderis taip pat informavo, kad mėsinėje galvijininkystėje visos veislės yra įvežtos iš užsienio. Paminėjo asociacijos direktorius ir tuos atvejus, kai LMGAGA buvo bandoma skaldyti, suteikiant teisę vesti kilmės knygas dar vienai asociacijai, tačiau kreipėmės į teismą ir laimėjome. Mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami sąžiningai ir efektyviai.

Europarlamentaras J.Olekas informavo, kad ir Europos Parlamente jau diskutuojama dėl vilkų daromos žalos. Slovakų ūkininkai net iškėlė klausimą –  „arba vilkai, arba mes“, todėl tikimasi, kad artimiausiu metu bus priimti sprendimai. Šiandien, kai aktyviai diskutuojama apie Europos žaliąjį susitarimą (Green Deal) suprantama, kad reikės prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir sąlygų, tačiau tai negali virsti žemės ūkio sektoriaus naikinimu. Siekiant įvesti papildomus reikalavimus, reikia, kad tų reikalavimų įgyvendinimui būtų numatytos lėšos tam tikrų priemonių, technologinių sprendinių ir kt. įgyvendinimui.

VGVK nariai apžvelgė šiandienos darbų aktualijas, diskutavo su VMVT ir Žemės ūkio ŽŪIKVC specialistais dėl kilmės knygų vedimo ir duomenų valdymo.

 

 

 

X