Balandžio 11 d. įvyko Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMSA) XXVIII ataskaitinė Generalinė Asamblėja, kurioje pateikta Valdybos ataskaita, apžvelgtos aktualijos ir projektinė veikla, priimta rezoliucija.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Generalinės Asamblėjos dalyviai, išklausę LMSA 2023-2024 m. veiklos ataskaitinį pranešimą bei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie besiklostantį geopolitinį kontekstą, saugumo ir ekonominius iššūkius, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą bei privačių miško savininkų problemas, siekiant didinti Lietuvos privataus miškų ūkio sukuriamą vertę, užtikrinti konkurencingumą, priėmė rezoliuciją, kuria kreipiasi į: Lietuvos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą pirmininką Gintautą Palucką, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Liną Jonauską, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrą Povilą Poderskį, Lietuvos Respublikos Finansų ministrą Rimantą Šadžių, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną, Lietuvos Respublikos politines partijas ir Lietuvos Respublikos Seimo narius, VĮ Valstybinę miškų urėdiją, Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos.
„Rezoliucijoje prašome kiekvienos atsakingos valdžios institucijos priimti kompetentingus sprendimus, skirtus neatidėliotinai spręsti svarbias privataus miškų ūkio stabilumą bei plėtrą stabdančias problemas. Turime kartu išsklaidyti sklandančias baimes dėl galimų ypač neigiamų pasekmių Lietuvos miškų ūkiui ir jo ekonominiam gyvybingumui”, – pažymi dr. A.Gaižutis.
Rezoliucijoje pažymima, kad:
• Lietuvoje miškai užima 2,21 mln. ha (~ 33,8 %) Lietuvos teritorijos ir yra neatsiejama mūsų šalies kultūros, ekonomikos ir kaimo plėtros dalis. Per 60 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,6 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę susiformavo privatus miškų ūkis ir ženkliai išsiplėtė- ~43 % miškų valdo 255 tūkst. privačių miškų savininkų (vidutinis valdos dydis-3,4 ha). Miškingumas nuolat didėja (pagrinde-privačių plotų sąskaita), brandžių medynų tūris – 171,4 mln. m³ ir dar didėja, bendras metinis medienos tūrio prieaugis siekia 19,6 mln. m³. Vienam šalies gyventojui tenkantis miško žemės plotas siekė 0,79 ha. Šiuo metu Lietuvoje pagrindiniais kirtimais per metus medienos iškertama ~6,9 mln. m³ (9,5 mln. m³ – visais kirtimais), pusė iš jų
privačiuose miškuose. Iš viso šalies miškuose sukaupta ~572,0 mln. m³ medienos išteklių. Kasmet iš miško paimamos medienos kiekiai sudaro vos 1,6 % viso medienos tūrio, sukaupto Lietuvos miškuose. Šis kiekis atsistato ir kasmet pasipildo dar 0,5 %.
• Tačiau Lietuvos privačių miškų savininkus neramina vis labiau didėjantys suvaržymų, draudimų ir apribojimų naudoti nuosavybę mastai, prisidengiant menamais viešaisiais interesais ar gamtosauga, nevertinant jų socialinio ir ekonominio poveikio, nesitariant su savininkais ir nesuteikiant teisingo atlygio. Valstybės institucijų vykdomas ūkinės veiklos reglamentavimas yra per daug smulkmeniškas, dėl ko kuriama sprendimų laisvės ir atsakomybės neskatinanti gremėzdiška biurokratinė sistema. Neūkiškos politikos pasekmė – 7 %- jau trečią dešimtmetį nenaudojamų rezervuotų nuosavybės teisei atkurti miškų. O dar didesni plotai ūkinių miškų išimami iš ekonominės veiklos dėl ekokratų pastangomis vykdomos nuolatinės, chaotiškos bei perteklinės saugomų teritorijų plėtros bei vis didinamų miško ūkinės veikos papildomų ribojimų.
• Lietuvos privatus miškų ūkis turi didelį poveikį kaimo plėtrai (įdarbinimas, pajamos, verslumo didinimas, infrastruktūros plėtra, gamtinės aplinkos gerinimas). Tas indėlis gali būti ženklai didesnis, jei draudimų ir baudimų bei papildomo apmokestinimo politika būtų keičiama į subalansuoto ūkininkavimo skatinimą, deramai atstovaujant ir remiant aktyvią miškų ūkinę veiklą vykdančius miškų savininkus. Tačiau pastaraisiais metais realus privataus miškų ūkio vystymąsi stabdančių problemų sprendimas yra nustumiamas į paraštes, situacija tik bloginama. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad už dėl papildomų draudimų numatomus praradimus miškų savininkams kompensacijoms reikės bent 264,5 mln. Eur. Tačiau tikslesni skaičiavimai rodo, kad dėl pastaruoju metu jau įvestų ir norimų papildomai įvesti ūkinės veiklos draudimų ar apribojimų miškų savininkai patiria dar didesnius nuostolius ir ženklų turto nuvertėjimą. Šios žalos realiai niekas nesiruošia atlyginti. Juk nėra sąžiningai atlyginama už jau šiuo metu įvestus draudimus. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš 935 tūkst. ha privačių miškų, apie 175-180 tūkst. ha yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. ha patenka į Natura 2000 teritorijas už saugomų teritorijų ribų. Lietuvos nacionaliniuose parkuose yra 43, 9 tūkst. ha, o draustiniuose ~82 tūkst. ha miškų, priklausančių privatiems savininkams.
• Miškas, kurio negalima naudoti ūkiniais tikslais, praranda rinkos vertę. Tokio turto niekas nepirks, bankai nepriims kaip užstato, o ateityje jis taps finansiškai nenaudingu. Jei valdžia ir išmokės žadamą vienkartinę kompensaciją- kas dar nėra garantuota, nes biudžetas tuščias, o pinigų reikia gynybai finansuoti- tai iš dalies atlygins tik vieno miško augimo ciklo praradimus. Tačiau brandūs medžiai liks stovėti ir miško savininkas negalės vėl sodinti ir auginti naujo miško kartos, kurį jo palikuonys galėtų naudoti. Uždraudus pagrindinius miško kirtimus, miško savininkai realiai prarastų galimybę naudotis savo nuosavybe ekonominiais tikslais. Jiems lieka pareigos (pvz., tvarkyti mišką, išvežti atliekas), bet pajamų iš savojo miško jie negalės gauti.
• Konstitucijoje lietuvių Tauta įteisinome privačią nuosavybę, kaip šalies ūkio pagrindą (46 str.), nedviprasmiškai įtvirtinome (23 str.), kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai ir kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, tačiau „visaliaudinei nuosavybei“ nostalgiją jaučiantys aktyvistai, dalis valdininkų bei jiems pataikaujančių politikų kur galėdami šias nuostatas ignoruoja, taiko neproporcingus deklaruojamiems tikslams pasiekti draudimus. Iki šiol vilkinamas kompensacijų išmokėjimas už patirtus nuostolius dėl jau nustatytų apribojimų. Apie kokią užtikrintumo privačios nuosavybės teisėmis ir pasitikėjimo valstybe atmosferą galima kalbėti 35-siais Nepriklausomybės metais?
• Mokesčių sistema taip pat neskatina miškininkystės veiklos – bendra mokestinė našta didėja, miškų ūkinės veiklos apribojimai saugomų teritorijų miškuose iki šiol dažnai nekompensuojami, yra pertekliniai, nebūtini saugomų rūšių ar buveinių išsaugojimui. Sąžiningai atlyginti už dėl aplinkosaugininkų perdėtų ambicijų patiriamus nuostolius valstybė neturi realių finansinių galimybių. Būtina remti sąžiningų piliečių pasiryžimą dirbti Lietuvai, užtikrinti teisėtai įgytos privačios nuosavybės apsaugą, privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės realių prioritetų. O visuomenei svarbias ekologines paslaugas būtina įgyvendinti sutartiniu pagrindu tarp Valstybės ir žemės bei miško savininkų.
Rezoliucijoje LMSA nariai pateikė ir konkrečius siūlomus sprendimus.
Projektinės veiklos apžvalga
LMSA yra projekto GFarm for LIFE partnerė, todėl buvo apžvelgti projekto tikslai ir veiklos. GFarm for LIFE subūrė suinteresuotąsias šalis iš mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektoriaus, jog kartu būtų vykdomas ir plėtojamas projektas skirtas sukurti sisteminį ekosistemos modelį, kad būtų galima tiksliau ir patikimiau įvertinti ir registruoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo sektoriuje pradedant ūkio/valdos lygyje, ir sukurti nacionalinio anglies absorbentų sertifikavimo ir stebėsenos sistemos struktūrą. Projektas ypatingas tuo, kad jo veiksmai vykdomi lygiagrečiai su rengiamais EK reglamentais, todėl galima tiesiogiai dalyvauti šiame procese ir padėti parengti nacionalinę strategiją, kuri galėtų tapti pavyzdžiu Europoje. GFarm for Life platforma – inovatyvus įrankis ŠESD balanso stebėsenai, apskaitai ir duomenų valdymui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje. Projekto tikslas – sukurti, išbandyti ir įdiegti bendrą technologinę infrastruktūrą ir daugiaplatformes skaitmenines priemones, skirtas ŠESD balanso stebėsenai, apskaitai, keitimuisi duomenimis ir valdymui žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje.
Projektas „ICAERUS”
ICAERUS buvo pradėtas siekiant įvertinti dronų naudojimo riziką ir poveikį. Įgyvendinant projektą tiriamas dronų ūkiuose, miškuose ir kaimuose taikymas bei skatinamas saugus ir efektyvus bepiločių orlaivių naudojimas siekiant paremti minėtų vietovių bendruomenes ES. Norint saugiai ir efektyviai naudoti dronus kaip daugiafunkcines transporto priemones, technologija turi būti tinkamai ištestuota ir įvertinta. ICAERUS vizija – ištirti bepiločių orlaivių ekonominę naudą atsižvelgiant į neigiamus rizikos veiksnius ir galimą poveikį aplinkai. Projekte skelbiami du atviri kvietimai teikti finansinę paramą pramonei ir akademinei bendruomenei taip siekiant paspartinti mokslinius tyrimus ir bepiločių orlaivių diegimą ES. ICAERUS finansuoja „Horizon Europe“. Projektas pradėtas įgyvendinti 2022 m. liepos mėn., jo biudžetas – 6 mln. eurų.
Dronai jau nebėra tik futuristiniai žaislai – jie gali pristatyti vaistus į atokias vietoves, stebėti ūkininkų dirvožemį, nustatyti norimus parametrus neprieinamame reljefe ir netgi sekti ekstremalius oro reiškinius, tokius kaip uraganai, audros ir viesulai.
Išties, bepiločiai orlaiviai gali transformuoti daugelį Europos Komisijos programų (pavyzdžiui, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, ES biologinės įvairovės strategiją ir Skaitmeninę strategiją), padėti pasiekti 2030 m. Žaliojo kurso tikslus bei užtikrinti ekonomiką, tinkančią visiems.
Vis dėlto, nors šios nepilotuojamos transporto priemonės tampa vis populiaresnės ir įperkamesnės, išlieka tam tikri apribojimai – kaimo bendruomenėse jos vis dar vertinamos kaip gana brangi investicija. Negana to, svarbų vaidmenį atlieka socialiniai, ekonominiai bei privatumo klausimai tokie kaip duomenų apsauga ir piktnaudžiavimas. Galiausiai, dronų nuosavybės ir saugos reglamentai vis dar yra riboti. Be tinkamų bandymų ir pakankamo kiekio surinktų duomenų, galimi dronų rizikos veiksniai gali nusverti naudą. ICAERUS tikslas yra tokios situacijos išvengti. ICAERUS santrumpa reiškia inovacijų ir gebėjimų stiprinimą žemės ūkio aplinkosaugos ir kaimo bepiločių orlaivių paslaugų srityje (angl. Innovations and Capacity Building in Agricultural Environmental and Rural UAV Services).
Apdovanojimas LMSA Garbės ordinu
